Pernai darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius augo 3.9 procento, o registruotų bedarbių ir laisvų darbo vietų santykis nukrito iki žemiausio lygio nuo 2009 metų pradžios. Deja, beveik kas penktas į darbo biržą pernai besikreipęs bedarbis neturėjo darbo patirties, 38 proc. trūko profesinio pasirengimo, 18 proc. buvo praradę darbo įgūdžius, kadangi nedirbo daugiau nei dvejus metus. Turint omenyje, jog dalis likusiųjų bedarbių turėjo darbo rinkoje nepaklausias kvalifikacijas arba nebuvo pasirengę dirbti kitame mieste, darbdaviams tampa vis sunkiau užpildyti atsirandančias naujas darbo vietas nepaisant to, kad bedarbių skaičius vis dar siekia 130 tūkstančių. Taigi, struktūrinis nedarbas ir toliau išlieka aukštas.
Pernai nedarbo lygis sumažėjo iki 9,1 procento. Užimtumo augimas buvo pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis, tačiau nemažos įtakos turėjo ir dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo besitraukianti darbo jėga. Šiemet ir toliau menksianti darbo jėga greičiausiai turės dar daugiau įtakos nedarbo mažėjimui. Visgi reikia pasakyti, jog toliau mažėjanti kvalifikuotų darbuotojų pasiūla lėtins užimtumo augimą, o kitąmet dėl besitraukiančios darbo jėgos užimtumas greičiausiai iš viso nebeaugs.
Nedarbo lygiui priartėjus prie natūralaus, tai yra – kuomet didelę nedarbo dalį sudaro struktūrinis nedarbas, po truputį kaistanti darbo rinka lėmė darbo užmokesčio augimą. Jis pernai siekė 5,1 proc., o privačiame sektoriuje – net 6 procentais. Didžiausiu atlyginimų augimu galėjo džiaugtis tų sektorių darbuotojai, kuriuose kvalifikuotos darbo jėgos poreikis buvo didžiausias. Pavyzdžiui, informacijos ir komunikacijos sektoriuje atlyginimų augimas siekė 8,4 procento. Tuo tarpu viešajame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kur kas lėtesnis ir siekė 3.8 procento.
Darbo užmokesčio augimas spartės ir šiemet, ir tai lems net keli veiksniai. Šiais metais žymiai šoktels minimalus atlyginimas, sparčiau didės viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, ir mažėjant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlai konkurencija dėl jų toliau augs. Šių metų sausio mėnesio nacionalinio biudžeto gyventojų pajamų mokesčio pajamos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 12 procentų. Tai leidžia manyti, kad paspartėjo ne tik darbo užmokesčio augimas, bet greičiausiai bent jau kol kas nesulėtėjo ir užimtumo augimas.
Minimalus atlyginimas, padidėsiantis net 17 proc., šiemet kilstels vidutinį atlyginimą 1,4 procento. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad minimalaus atlyginimo kėlimas yra labai lengva, bet tuo pačiu gana neefektyvi priemonė siekiant pakelti vidutinį atlyginimą ar skurdžiausiai gyvenančių pajamas. Per aukštas minimalus atlyginimas ir nelanksti darbo rinka taip pat gali prisidėti prie aukšto natūralaus nedarbo lygio. Per didelis minimalus atlyginimas gali tiesiog išstumti iš rinkos kai kuriuos asmenis, nes jų produktyvumas bus mažesnis nei nustatytas minimalus atlygis. Tuo tarpu per spartus atlyginimų didėjimas, viršijantis produktyvumo augimą, didintų infliaciją ir mažintų konkurencingumą. Taigi toks atlyginimų augimas būtų laikinas, kuo galėjome įsitikinti prieš paskutinę krizę.
Tvarų atlyginimų augimą bei naujų darbo vietų kūrimą galima užtikrinti tik tuo atveju, jei kartu auga ir produktyvumas. Tam reikalingas kokybiškas švietimas bei pakankamos vietos ir užsienio investicijos. Taigi susiduriant su tokiais iššūkiais, kaip mažėjanti darbo jėga ir kaistanti darbo rinka, Lietuvai pirmiausia reikėtų įgyvendinti jau ir taip vėluojančias struktūrines reformas švietimo, mokesčių ir darbo rinkos liberalizavimo srityse. Tai kur kas sunkesnis, bet, deja, greičiausiai vienintelis būdas norint, kad atlyginimai Lietuvoje kuo greičiau priartėtų prie Europos Sąjungos šalių lygio.
Komentarą parengė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė
