eksportas

Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ valdomos pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius „Verslo žinioms“ tvirtina, kad pieno rinkos atsigavimas priklausys nuo naftos kainos bei pieno gamybos mažėjimo Europos pietų šalyse ir Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, dabar itin svarbu, kad augtų naftos kaina, nuo kurios smarkiai priklauso dalies daug produktų importuojančių valstybių pajėgumas.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Agrowill Group“ pradeda gaminti sertifikuotą ekologišką produkciją, kurią pardavinės su „Auga“ prekės ženklu. Be to, grupė keis pavadinimą į „Auga Group“. „Šis prekės ženklas įkūnys šviežumą ir pasitikėjimą. Produktuose niekada nebus cheminio apdorojimo ar genetiškai modifikuotų organizmų“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) – vienija jėgas ir kartu sieks didinti eksportą į Ukrainą ir Baltarusiją. Rugsėjo 30 d. abi verslo organizacijos pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos ir sąveikos dvišalėse Verslo Tarybose su Ukraina ir Baltarusija.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio.

JAV Maisto saugos ekspertai spalio pabaigoje atvyks į Lietuvą, kur tikrins, ar šalies kiaušinių gamybos įmonių produkcija atitinka JAV reikalavimus ir kaip jos pasirengusios eksportuoti produktus. Tai bus antras Lietuvos ir JAV derybų, kurios pradėtos dar 2014 metais, etapas, siekiant suderinti leidimus šioms įmonėms eksportuoti produkciją į JAV.

  Kinija patvirtino 17-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į šią milžinišką rinką, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pirmoji apie gautą leidimą pranešė viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, netrukus ketinanti į Kiniją išvežti maždaug 20 tonų mocarelos sūrio.   „Taip, šiandien sąrašas buvo patvirtintas ir visos jame buvusios lietuviškos pieno perdirbimo įmonės galės eksportuoti produktus“, - BNS sakė Ina Marčiulionytė.

Nuo balandžio į Lenkijos ir Čekijos „Lidl“ parduotuves produkciją gabenti pradėjo įmonė „Varėnos pienelis“, kurios direktorė Jolanta Kuzminienė „Verslo žinioms“ teigė, kad atsivėrus naujoms rinkoms eksporto dalis išaugs iki 35 proc. „Pirmiausia pradėjome dirbti naujose rinkose, paskui mūsų produkcijos atsirado „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje. Į Lenkiją mūsų produktai važiuoja su „Varėnos“ prekės ženklu, privačiais tinklo ženklais „Pilos“, „Woow“, „Feliks“, - dienraščiui sakė J. Kuzminienė.

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais prognozuojama vidutinė pieno supirkimo kaina augs, palyginti su ankstesniais mėnesiais, tačiau ji bus vis dar mažesnė, palyginti su atitinkamais 2015 metų laikotarpiais.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Kinija jau netrukus žada patvirtinti 19-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į ją produktus, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pieno perdirbėjai teigia laukiantys paskutinių leidimų, o pasak premjero, pirmasis krovinys turėtų pajudėti jau šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje. „Kinija turi paskelbti sąrašą įmonių, kurios registruotos Kinijoje ir gali vežti produktus į Kiniją.

Estijos pieno sektoriaus įmonės Lietuvos pienininkus laiko vis didesniais konkurentais, kadangi Lietuvos pieno sektorius auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir yra vis labiau orientuotas į eksportą, rašo estų laikraštis „Postimees“. „Lietuvos įmonės yra didelės yra jos plečiasi“, – sakė didžiausios Estijos pieno perdirbimo įmonės „Valio Eesti“ vadovas Maido Solovjovas (Maidas Solovjovas). Jo teigimu, Lietuvos pieno sektoriaus įmonės auga sparčiau už latviškas ir estiškas, ir Lietuvoje pagamina...

Lietuva pirmąjį pusmetį išliko pagrindine degalų tiekėja Latvijai, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiekimui iš Lietuvos tenkanti viso benzino importo į Latviją dalis sumažėjo nuo 68,8 proc. iki 63,3 proc., dyzelino - nepakito - 44,0 procento. Benzino eksportas iš Lietuvos į Latviją sumenko 6,4 proc. iki 95,874 mln. litrų, dyzelino - 4,4 proc. iki 312,6 tūkst. tonų. 34,6 proc. benzino ir 32,1 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministras prognozuoja, kad teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Kauno įmonės „Judex“ gaminamų koldūnų skandalas neturės įtakos Lietuvos maisto produktų eksportui, tačiau neabejotinai kenkia tarnybos prestižui. Pasak Lino Linkevičiaus, iki šiol tarptautinėje erdvėje tarnyba nebuvo įsivėlusi į panašias istorijas.

Kinijos bei kitų užsienio šalių žiniasklaidos susidomėjimas, kaip vystosi šaldytų maisto produktų „Judex“ bei Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skandalas, gali pakenkti kitiems Lietuvos maisto eksportuotojams. „Mes matome galimas grėsmes mūsų eksportuojamiems produktams, kai kitos šalys nesigilindamos į smulkmenas paprasčiausiai laikinai gali sustabdyti eksporto leidimus.

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Žvelgiant į Lietuvos prekių eksporto duomenis, gali kilti niūrokų išvadų: 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus, prekių eksporto vertė sumažėjo 2,4 proc. Tokie rezultatai gali atrodyti prastokai ES šalių kontekste, nes daugumoje jų eksportas padidėjo. Pvz., jis augo Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat po – didelių ekonominių sunkumų – ir kai kuriose pietinėse ES šalyse. Tačiau tokios išvados gali klaidinti.

Lietuvos eksportas sausio – gegužės mėnesiais pranoko bendrą Latvijos ir Estijos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius vertinimas 8,882 mlrd. eurų, Latvijos - 4,010 mlrd. eurų, Estijos - 4,846 mlrd. eurų, o importas - atitinkamai 9,774 mlrd., 4,781 mlrd. eurų ir 5,587 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys lieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 62 proc.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui mesti įtarimai dėl galimai nuslėptos bakterijos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produktuose neturės didelės įtakos eksportui, jei tai yra vienkartinis atvejis, sako ekspertai. „Pakenkti eksportui tai neturėtų, jei mūsų ar užsienio šalių priežiūros tarnybos neras daugiau nusiskundimų ir nebus pakartotinų tokių pažeidimų kitose įmonėse. Tada tai būtų vienkartinis atvejis“, - BNS sakė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.

Tarp daugiausia eksportuojančių Lietuvos apskričių tvirtai laikosi net dvi Žemaitijos apskritys – Telšių ir Klaipėdos. Prasčiausius rezultatus demonstruoja čia pat esanti Tauragės apskritis. Verslo situaciją Lietuvos regionuose nagrinėjantys „Danske Bank“ ekspertai pastebi, kad Telšių apskričiai eksportuotojų lyderės titulą pelnyti padeda ne tik Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla, ir prognozuoja pokyčius Tauragėje.

„Maxima grupei“ priklausanti bendrovė „Maxima Bulgaria“ įsigijo 12 parduotuvių, priklausiusių Vokietijos prekybos tinklui „Penny Market“. Dar šiemet jos taps „T Market“ tinklo dalimi. Po šio sandorio „T Market„ tinklas Bulgarijoje padidės nuo 48 iki 60 parduotuvių, o „Maxima“ partneriai - Lietuvos gamintojai galės eksportuoti savo produkciją į šias parduotuves. Įmonės investicija į šių naujų parduotuvių įsigijimą, rekonstrukciją ir įrengimą sudaro 7,6 mln. eurų.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo perspektyvos ir smarkiai po Brexit nusmukę vartotojų ir verslo lūkesčiai gali ženkliai sumažinti pramonininkų investicijas ir apkarpyti plėtros ambicijas. Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas. Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pranešė pirmąjį pusmetį į Europą eksportavęs 84,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 10,6 mlrd. kubų, arba 14,2 proc., daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pranešime pažymima, jog eksportas į Vokietiją augo 1,5 mlrd. kubų, į Prancūziją – 1,4 mlrd. kubų, į Lenkiją – 1,3 mlrd. kubų. Pernai rusiškų dujų tiekimas Europai augo 8 proc. iki 159,4 mlrd. kubų. „Gazprom“ kontroliuoja visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais.

Lietuva pastaruoju metu vis daugiau eksportuoja inžinerinių paslaugų, rašo „Verslo žinios“. „Lietuva tampa inžinerinio eksporto valstybe. Apie pusę rimčiausių Lietuvos statybininkų konstruktorių jau dirba užsienio rinkoms, o ateityje tokių bus dar daugiau“, - dienraščiui sakė Šveicarijos inžinerinio projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ filialo Lietuvoje „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Nors eksporto augimas daugiausiai sietinas su žemesnės palyginamosios bazės efektu, džiugu kad eksporto apimtys nestovi vietoje ir po truputį atsigauna. Didžiausią nerimą šiais metais kelia „Brexit“ scenarijus, kuris galimai padidintų Europos Sąjungos eksportuotojų konkurenciją taip pabloginant ir Lietuvos padėtį. Vis dėlto, eksportuojančios įmonės skinasi kelius į naujas rinkas – toks persiorientavimas yra stipri varomoji jėga.

Jeigu rinkėjai pritars Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamajam „Brexit“, šalies eksportuotojų metinės išlaidos muitams gali padidėti 5,6 mlrd. svarų (7,2 mlrd. eurų), antradienį įspėjo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovas.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė netrukus ketina pradėti eksportą į Kiniją - įmonė žada išvežti apie 20 tonų mocarelos sūrio, sako grupės vadovas. „Esame leidimų gavimo proceso pabaigoje. Realiai su Kinija yra taip - jų agentūroje yra tikrinami Lietuvos tiek veterinarijos dokumentai, tiek kita medžiaga apdorojama. Kai tas bus patikrinta, jau galėsime oficialiai vežti.

Eilinis Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybių narių ministrų susitikimas vyko tiksliai pagal scenarijų, kurio tikėjosi rinka: naujas kvotų lygis nebuvo nustatytas ir net beveik nebuvo svarstomas. Kaip ir buvo prognozuota, OPEC sugebėjo susitarti tik dėl naujojo generalinio sekretoriaus – juo tapo Nigerijos – vienos iš šalių, kurios paprastai pasisako už drausmės kartelyje laikymąsi – atstovas.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) šalių ministrai trečiadienį išreiškė atsargų optimizmą ir teigia, kad padėtis naftos rinkoje taisosi. Tai leidžia manyti, kad OPEC nekeis naftos gavybos apimčių ketvirtadienį Vienoje įvyksiančio susitikimo metu. „Rinka taisosi“, – prieš susitikimą sakė Irako naftos ministras Fayyadas al-Nima. „Padėtis rinkoje pagerės antroje šių metų pusėje“, – prognozuoja jis. Jam antrina ir kitų šalių karteliui priklausančių šalių delegatai.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams. Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ruošiasi eksportuoti sūrius į Kiniją, tačiau kol kas neaišku, kada pirmasis krovinys galėtų pasiekti tikslą. Bendrovės vadovas sako, jog bendrovė jau turi partnerių Kinijoje, tačiau pirmiausia turi užregistruoti įmonės kodą šioje šalyje. „Yra nemažai kontaktų ir susidomėjimas. Dabar vyksta techninis darbas užregistruoti gamintoją kaip galintį vežti produkciją į Kiniją.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Gegužės 4 d., apie 18.45 val.,Telšiuose, Lygumų g., prie daugiabučio namo sulaikytas vyras (gimęs 1981 m.), įtariamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.