Nors kovą per metus eksportas šiek tiek susitraukė, pirmąjį 2016 ketvirtį Lietuva eksportavo 1,4 proc. daugiau prekių, nei atitinkamu praeitų metų laikotarpiu.
Dėl prekybos embargo ir recesijos Rusijoje eksportas į šią šalį, lyginant su praeitais metais, išliko ženkliai susitraukęs. Vis dėlto, neramina pirmąjį ketvirtį per metus 2,3 proc. sumažėjęs eksportas į Europos Sąjungos šalis. Europos ekonomika išlieka lėta – pastarąjį ketvirtį ES ūkis pasiekė tik 1,8 proc. augimo tempą. Ūkio raidai nedemonstruojant stebuklų, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių paklausa taip pat stagnuoja. Tarptautiniai ekonominiai įvykiai taip pat skleidžia mišrius signalus Lietuvos užsienio prekybos perspektyvoms. Pavyzdžiui, pabrangusi nafta, didins transporto kaštus, bet ilguoju laikotarpiu pakels infliacijos lygį, taip leisdama realizuoti produkciją užsienio rinkose aukštesnėmis kainomis.
Didžiausią riziką eksportuotojams kelia Jungtinės Karalystės referendumas. Iš pirmo žvilgsnio poveikis Lietuvos užsienio prekybai turėtų būti gan nedidelis - nors nuo praėjusių metų eksportas į JK išaugo net 12,9 proc., ši šalis tesudaro mažiau nei 5 proc. viso Lietuvos eksporto apimties. Vis dėlto, jei JK gyventojai nuspręs išeiti iš ES, užsienio prekybos sąlygos su ES šalimis taip pat keisis ir tikriausiai ne į gerąją pusę. Darantis sunkiau parduoti prekes ir paslaugas Jungtinėje karalystėje, eksportuotojai bandys realizuoti daugiau produkcijos kitose rinkose, tarp jų ir ES. Taip dar labiau padidės Europos Sąjungos eksportuotojų konkurencija. Todėl Lietuvos įmonėms prekiaujančioms su ES valstybėmis tektų parduoti prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis taip išlaikant konkurencingumą, arba susitaikyti su mažėjančiomis prekybos apimtimis. Todėl „Brexit“ atveju šiuo metu ir taip neblizgantis Lietuvos eksportas į ES nukentėtų dar labiau.
Pozityviai nuteikia tai, jog Lietuvos įmonės sugeba užmegzti naujus ryšius, o Lietuviškos prekės yra paklausios ir konkurencingos ir platesnėje tarptautinėje rinkoje. Nors šį ketvirtį atpigęs JAV doleris šiek tiek sumažino euro zonos prekių konkurencingumą, Lietuva į JAV eksportavo net 35,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmą ketvirtį, o beveik 97 proc. eksporto sudarė lietuviškos kilmės produkcija. Eksportas į Švediją, Norvegiją ir Prancūziją taip pat augo virš 10 proc. metiniu tempu, o į Kiniją prekių eksportavome net 21 proc. daugiau. Reikia tikėtis, kad Lietuvos įmonės ir toliau sugebės užmegzti prekybinius ryšius su naujomis rinkomis, taip atsveriant lėto ekonominio augimo ir Jungtinės Karalystės referendumo rizikas.
Komentaro autorius - DNB analitikas Povilas Stankevičius.
