Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius. Kovo mėnesio duomenys rodo, kad visų vertinamų verslo sričių – pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių – pasitikėjimo rodiklis šį mėnesį išaugo. Pramonės sektoriaus vadovai palankiai vertina artimiausių mėnesių užsakymų perspektyvas, tuo tarpu statybos sektoriaus įmonių vadovai, netgi bendrai palankiau vertindami verslo aplinką, nei praeitą mėnesį, toliau demonstruoja susirūpinimą dėl būsimų užsakymų apimčių.
Vertinant tyrimą, akivaizdu, kad jo rezultatus išties veikia sezoniniai veiksniai. Akivaizdus sezoniškumas stebimas visų tiriamų sektorių nuotaikų kitime, ir būtent jis kiek paslepia ilgesnio termino tendencijas. O jos nėra tokios puikios, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio rodikliais, pramonės ir statybos sektoriuose pasitikėjimo indeksai yra žemesni. Tuo tarpu paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kurie yra iš esmės vidaus paklausos atspindys, stebimas nuoseklesnis nuotaikų kilimas. Išties, tyrimo rezultatai turbūt dėsningi ir juos gana paprasta interpretuoti.
Pagrindinės šalies eksporto rinkos – Europos šalys ir Rusija – toliau išgyvena ekonominius sunkumus. Net jei Lietuvos gamintojai palyginti sėkmingai tvarkėsi su sankcijų Rusijai pasekmėmis, Europos ekonominė raida šiame procese Lietuvai nepadėjo ir vis dar nepadeda. Padėti visaip bando, regis, paskutinis likęs galintis kažką pakeisti – Europos centrinis bankas, kuris prieš mėnesį iki niekad nematytų neigiamų žemumų sumažino euro palūkanas ir ketina jas ten laikyti tol, kol bus pastebėta teigimų ženklų ekonomikos raidoje. Iš euro zonos verslo sektoriaus nuotaikų atrodo, kad tai nenutiks labai greitai.
Vakar buvo paskelbti euro zonos šalių verslo aplinkos indikatoriai, kurie, skirtingai nuo Lietuvos rodiklių, pavasario euro zonos šalių verslo sektoriui nežada. Ekonomikos lūkesčių arba pasitikėjimo rodiklis kovo mėnesį nukrito nuo 103,8 iki 103 ir nuvylė pokyčių neprognozavusius rinkų dalyvius. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis pokyčių nerodo, tuo tarpu, vėlgi skirtingai nuo Lietuvos, prasčiausią dinamiką kovo mėnesį demonstravo būtent paslaugų sektorius, kur pasitikėjimo rodiklis krito labiausiai – nuo 10,6 iki 9,6. Tuo tarpu pramonės įmonių pasitikėjimo rodiklis vos pakilo. Verta pastebėti, kad bendras euro zonos ekonomikos lūkesčių rodiklis, 2015 metais demonstravęs palyginti stabilią spartaus augimo tendenciją, šiemet smarkiai krenta – nuo metų pradžios verslo sektoriaus nuotaikos yra subjurusios iki praėjusių metų pradžios lygmens. Euro zona šiemet išgyveno išties nekokią metų pradžią – nuo akcijų rinkų griūties iki migrantų krizės. Regis, daug stimulų susivienijo kartindami verslo sektoriaus nuotaikas. Būtent šie aspektai veikiausiai ir atsispindi šiandienos Lietuvos verslo nuotaikų tyrime.
Džiugina tai, kad Lietuvos vartotojai, skirtingai nei euro zonos gyventojai, kur kas smagiau pasitinka pavasarį. Euro zonos vartotojams veikiausiai nuotaiką gadinanti migrantų krizė ir kiti politiniai neramumai Lietuvos vartotojams nerūpi tiek smarkiai. O tokių ekonominių veiksnių kaip minimalios algos, vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo traukimosi tendencijos jiems leidžia būti nusiteikusiems palankiai ir prisidėti prie svarbiausio ekonomikos komponento, vidaus paklausos, auginimo.
Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
