paslaugų sektorius

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir infliacijos išvarginti lietuviai savo pyktį lieja ant paslaugų sektoriaus darbuotojų – restoranuose, degalinėse, skambučių centruose. Tą parodė verslininkų atlikta apklausa. Jos metu kas antras aptarnavimo sektoriaus darbuotojas nurodė susidūręs su netinkamu klientu elgesiu. O 40 proc. apklaustųjų nuo piktų klientų kenčia bent kartą per savaitę.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pernai Lietuvos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2010 m. – 1,6 proc., tačiau atsigaunantys verslininkų lūkesčiai ir palankesnė palyginamoji bazė šiemet leis Lietuvos ūkiui atsispirti. Daugiau užsakymų ir auganti paklausa Lietuvos bei užsienio rinkose – šie veiksniai labiausiai lėmė geresnius verslo lūkesčius. Didesniu nei prieš metus optimizmu pasižymėjo visi sektoriai, išskyrus statybą.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

Pernai iš visų tikrytų ymonių ir įstaigų dėl Lietuvių kalbos klaidų daugiausei nurodimų sulaukė paslaugų sektorius, ipač saugos tarnibos, bei mažmenynės prekibos srytis - rodo Valstybinės kalbos inspekcijos duomenys. 2012 m. pirmaujenčių šiame sąraše tarpe kartu su paslaugų sektoriaus įmonėmis buvo ir didieji šalies bankai.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Gegužę darbdaviai įregistravo 24,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 10,7 proc. daugiau nei balandį, informuoja Lietuvos darbo birža. Praėjusį mėnesį daugiausiai darbo pasiūlymų buvo iš paslaugų sektoriaus, pardavėjams, virėjams, pardavimų vadybininkams, padavėjams. Kaip ir balandį, tarp paklausiausių profesijų išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, dažytojai ir statybininkai.

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Pagrindinė Baltijos šalių problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia senkantis gimstamumas ir didėjanti emigracija, teigiama Estijos nacionalinės plėtros ataskaitos išvadose. Nuo 1990 m. iki 2010-ųjų bendras Baltijos šalių gyventojų skaičius smuko 1,5 mln. arba 15 proc., o tai didžiausias to laikotarpio sumažėjimas visoje Europoje. Be to, jaunų gyventojų skaičius ir toliau mažėja, ypač Latvijoje. „Europos gyventojų skaičius laipsniškai didės, tačiau Baltijos šalyse jis mažės.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2011 metų rugpjūčio mėnesį sudarė 3 proc. ir, palyginti su liepos mėn., sumažėjo 4 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 10, mažmeninės prekybos ir vartotojų – 2, statybos – 3 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėn.

Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Statistikos departamento paskelbtais duomenimis apie transporto, apgyvendinimo ir paslaugų sektorių rodiklius pirmąjį 2011 m. ketvirtį, įvertino šių šakų vystymosi tendencijas ir konstatavo, kad iš sunkmečio duobės aktyviausiai ropščiasi paslaugų sektoriai, orientuoti į eksportą ir dirbantys „verslas – verslui“ rinkose. Po daugiau kaip pusantrų metų kritimo aiškius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti reklamos, apsaugos įmonės.

Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie transporto ir paslaugų sektoriaus rodiklius paskutinį 2010 metų ketvirtį. Kelių transporto ir logistikos įmonės toliau tęsė augimą - jų pardavimai per metus išaugo atitinkamai 24 proc. ir 49 proc.. Informacinių paslaugų sektoriaus vis užtikrinčiau didino pardavimus. Toliau mažėjo telelekomunikacijų ir leidybos įmonių pardavimai.

Praėjusias metais kilusiai paslaugų sektoriaus apyvartai didžiausią įtaką turėjo transporto įmonių veikla. Pernai viso paslaugų sektoriaus apyvarta, palyginti su 2009 m., augo daugiau nei 9 proc., kai šis rodiklis tarp transporto įmonių siekė beveik 29 proc. – nustatyta, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Transporto įmonių sustiprėjusius mokumo pajėgumus rodo ir kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas.

Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams. Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.

Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per  mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių. „Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2010 metų birželį buvo minus 12 procentų. Palyginti su gegužę, jis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 2, statybos pasitikėjimo rodiklis – 6, mažmeninės prekybos – 10, paslaugų sektoriaus – 3 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Palyginti su 2009 metų birželiu, ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 21 procentiniu punktu.

Privati prekybos grupė teigia, kad JAV paslaugų sektorius gegužės mėnesį augo penktą mėnesį paeiliui, prisidėdamas prie ženklų, kad JAV ekonomika sukurs daugiau darbo vietų ir sustiprės. Institute for Supply Management pranešė, kad paslaugų sektoriaus indeksas gegužės mėnesį laikėsi ties 55,4 punktais. Kovo ir balandžio mėnesiais buvo fiksuojama tokia pat indekso reikšmė. Indeksas aukščiau 50 punktų ribos parodo augimą.

Penktadienį geresni nei laukta vasario darbo rinkos duomenys kėlė JAV akcijas. Vakarų Europos akcijų rinkai praėjusi savaitė buvo sėkminga. Estijoje vasario mėnesį registruota 0,1 proc. metinė defliacija. Per du mėnesius Vengrija pasiekė 40 proc. tikslinio metų biudžeto deficito. Didėja Japonijos paslaugų sektoriaus pasitikėjimas. Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija svarsto apie bendrą valiutą. Naftos kaina pasiekė 82 JAV dolerius už barelį.