Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių.
„Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Anot jo, Baltijos šalių ekonomikos struktūra iš esmės skiriasi net nuo centrinės Europos valstybių, todėl konkuruoti su lenkais, čekais ar slovakais sunkiąja pramone nėra prasmės.
„Mūsų ekonomika turėtų būti labiau orientuota į paslaugų sektorių, proto ir žinių panaudojimą. Šioje srityje stengiamės pritraukti stambias užsienio kapitalo įmones, labiau plėtoti medicininių paslaugų sritis, - dėstė premjeras. – Turime tikrai neblogas galimybes plėstis šioje srityje, nes pirmaujame pagal informacines technologijas, optinių kabelių panaudojimą“.
Premjero teigimu, plėtojant paslaugų sektorių pasitarnautų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius, kuris Lietuvoje siekia 30 proc.
Paslaugų sektorius – ekonomikos gigantas
„Danske Banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pritarė, kad paslaugų sektoriaus svarba pasaulyje yra labai didelė, nes šis sektorius sukuria 70 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Šiai dienai, Europos Sąjungos versluose labai aiškiai yra pabrėžiama, kad pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys yra paslaugos orientuotos į aukštąsias technologijass“, - aiškino analitikė.
Paslaugų sektoriai, orientuoti į aukštąsias technologijas, anot V. Klyvienės, ir krizės metu nukentėjo mažiausiai. O štai didžiausius nuostolius sunkmečiu patyrė nekilnojamojo turto bei transporto paslaugų sritys.
Paslaugų eksportas šių metų antrą ketvirtį augo ir lyginant su praėjusių metų laikotarpiu padidėjo 19 proc. Didžiausią dalį sudarė transporto paslaugos (57, 6 proc.), o aukštųjų technologijų paslaugos – tik 11 proc. viso eksporto.
„Eksportas yra svarbus ekonomikos augimo variklis, tačiau vien eksporto potencialo nepakaks pasiekti aukštesnių augimo tempų, - perspėjo „Danske Banko“ analitikė. – Tik aukštos pridėtinės vertės kūrimas paslaugų ir kituose sektoriuose gali lemti spartesnį ekonomikos augimą“.
Ar bus vietos, kur plėstis?
Teisininkas Rolandas Valiūnas teigė manantis, kad Vyriausybės siekiai tapti paslaugų centru yra labai ambicingi, tačiau viena priežasčių, kodėl šį tikslą įgyvendinti gali nepavykti – paslaugų sektoriaus infrastruktūros nesukūrimas.
„Jeigu Lietuvos atsiviliotas „Barclays“ sumanytų plėstis, o leidimas statyboms rengiamas nuo 2 iki 5-erių metų, tai tokiu atveju jie gali ir apsigalvoti“, - svarstė teisininkas.
Tuo tarpu premjeras A. Kubilius jam oponavo, kad Lietuva investuotojams gali būti patraukti dėl kelių priežasčių.
„Pirma, esame Europos Sąjungos šalis ir gyvename netoli Skandinavijos šalių. Antra, turime įdomius rytų kaimynus. Manau, kad į paslaugų sektorių turėtume žiūrėti ne tik per vidaus vartojimo prizmę, bet ir galvoti, kaip galime tapti paslaugas eksportuojančia šalimi“.
Tačiau A. Kubilius nesiginčijo, kad plečiant paslaugų sektorių Lietuvoje dar reikia daug dirbti prie teritorijų planavimo, statybų leidimų bei darbo santykių reglamentavimo.