ekonomika

Penki pagrindiniai Vokietijos ekonomikos institutai prognozuoja, kad 2020 metais šalies ekonomika susitrauks 4,2 procento. Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti 9,8 procento. Visgi kitais metais tikimasi ekonomikos atsigavimo ir 5,8 proc. augimo.

Jei tūkstančiai žmonių ir verslų dėl karantino prarado pajamas ir atsidūrė nežinioje, yra verslų kuriems karantinas – aukso amžius. Internetinė prekyba ir siuntų pristatymo sektorius dabar klęsti. Dalis įmonių ne tik samdo dešimtis ir net šimtus naujų darbuotojų, bet ir skaičiuoja kelis kartus išaugusius pardavimus bei pelnus.

Koronaviruso krizė skandina dalį verslų. Jau dabar įmonės, ypač smulkiosios, nuostolius skaičiuoja tūkstančiais ir kalba apie užsidarymą, jei karantinas užsitęs. Finansų ministras sako, kad valstybės paramos jau prašo per 40 tūkstančių įmonių. Finansinį gelbėjimo ratą valdžia meta ir su verslo liudijimais bei individualios veiklos pažymėjimais dirbantiems žmonėms, kurie neteko pajamų.

Seimas ketina lengvinti sąlygas verslo plėtrai laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti skirtingoms frakcijoms priklausančių narių inicijuotas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas. Už svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 41.   Pataisų iniciatoriai aiškino, kad LEZ buvo steigtos toliau nuo gyvenamųjų vietų, kad jose kurtųsi ir taršesnė pramonė.

Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota. Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.

Visuotinis karantinas gali būti tik laikina viruso epidemijos suvaldymo stadija, nes jis gelbsti žmonių gyvybes, bet žudo ekonomiką, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ragino jau dabar pasiruošti alternatyvias socialinio atsiribojimo priemones, nes Lietuvos ekonomika gali ir neatlaikyti dar vieno visuotinio karantino pratęsimo po Velykų.

Toliau plintant naujajam koronavirusui, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 1,5 proc., prognozuoja Tarptautinių finansų institutas (IIF). „Per kelias pastarąsias savaites pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažinome nuo 2,6 iki 0,4 proc., tačiau COVID-19 pandemija, OPEC kainų karas ir didėjantys kreditavimo sunkumai išsivysčiusiose ir besivystančiose rinkose ir toliau iš esmės keičia padėtį“, – rašoma IIF parengtoje ataskaitoje.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Įgyvendinant Vyriausybės priimtą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, supaprastintas Europos Sąjungos fondų administravimas ir spartinamas investicijų pagal 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programą tempas. Finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino laikinąją tvarką, skirtą ES investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija, pranešė Finansų ministerija.

Pasaulio ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos gresia „didžiulė“ ekonominė žala, kuri gali būti net didesnė už patirtąją per 2009 metų krizę ir kuri pareikalaus precedento neturinčio atsako, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Ji paragino išsivysčiusias šalis suteikti didesnę paramą mažų pajamų šalims, kurios susiduria su milžinišku kapitalo nutekėjimu, ir pažymėjo, jog TVF yra „pasirengęs panaudoti visą mūsų 1 trln.

Gyventojams privalu viešumoje dėvėti apsaugines kaukes arba kitomis priemonėmis dengti savo veidą, taip pat rekomenduodama dėvėti apsaugines pirštines, antradienį Vyriausybėje pranešė Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys. Iki šiol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad apsauginių kaukių dėvėjimas viešumoje yra tik rekomendacija. „Kaukės yra privalomos.

Koronaviruso COVID-19 pandemija Prancūzijoje išprovokuos didelių finansinių ir ekonominių problemų, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. „Tai – karas [prieš koronavirusą] ir jis dar kurį laiką tęsis“, – pažymėjo valstybės vadovas, kurį cituoja laikraštis „Le Figaro“ ir kiti Paryžiaus leidiniai. Jis paragino saugoti gyventojus, kuriems koronavirusas kelia didžiausią grėsmę, taip pat paremti prancūziškąją sveikatos apsaugos sistemą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalies ekonomika gali atlaikyti koronaviruso pandemiją ir žemas naftos kainas, nors ši dviguba krizė kelia didžiulį iššūkį jo pažadams sumažinti skurdą ir paskatinti ekonominį augimą. Rusija nuo 2016 metų glaudžiai bendradarbiavo su Saudo Arabijos vadovaujama Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), siekdama apriboti naftos gavybą ir išlaikyti didesnes žaliavų kainas.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Populiaraus baro Vilniuje „Uncle Sam“ darbuotojai sulaukė nemalonaus susitikimo su baro savininku Edvinu Juškausku ir baro vadove įvardyta Živile Normantaite, kurio metu, pasak vieno darbuotojo, jis buvo verčiamas pasirašyti atleidimo prašymą. Atsisakius tai daryti buvo teigiama, kad darbuotojai negaus pinigų, o direktorius grasino – reikalui esant, gali paskelbti bankrotą ir iškepti naują įmonę, o tokiu atveju pinigų darbuotojams nepavyks gauti iš viso.

Ekonomistai palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui ir gyventojams kenčiant nuo koronaviruso pandemijos. Anot jų, pinigų reikės visų ES šalių vyriausybėms, todėl bendras skolinimasis leistų išvengti tarpusavio konkurencijos vienu metu bandant skolintis rinkose.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Iki 25 mln. žmonių visame pasaulyje gali prarasti darbą dėl besivystančios koronaviruso pandemijos, taip pat dramatiškai sumažinsiančios dirbančiųjų pajamas, trečiadienį prognozavo Jungtinės Tautos.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo ypatingos skubos tvarka priimtų įstatymų paketą, kuriuo siekiama paskatinti šalies ekonomiką koronaviruso ligos protrūkio Lietuvoje laikotarpiu. „Darbo vietų ir gyventojų pajamų apsaugojimas šiuo metu yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovas.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

Išmokos dėl karantino dirbti negalintiems ir vaikus, senyvo amžiaus ar neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims, siūlymas atidėti būsto ar kitokių paskolų įmokų mokėjimą bei komunalinių mokesčių apmokėjimą – tokios ir dar daugiau pagalbos iš valstybės gali tikėtis laikinai dirbti negalintys asmenys, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulinės pandemijos neabejotinai patirs nuostolių.

Lietuvos laukiantys ekonominiai iššūkiai dėl karantino panašūs į 2008–2009 metų finansinę krizę nebent tuo, kad mes gyvename nežinioje ir nežinome, kiek ilgai visa tai tęsis, mano Seimo narė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Vyriausybė turėtų lanksčiai reaguoti į laukiančius ekonominius iššūkius ir ruošti atitinkamas priemones, kad laikinai dirbti negalintys gyventojai vėliau galėtų grįžti į normalų gyvenimą.

Sušvelninti dėl koronaviruso kylančius ekonominius smūgius padės lankstesnis Europos Sąjungos (ES) institucijų požiūris ir šalies sukaupti rezervai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos banko (LB) ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento. Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus. „Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., tai reiškia, kad buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 procentais. Vėlgi, sakyčiau, kad tai yra optimistinis scenarijus“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Pirmadienį ministrų kabinetas pasitarimo metu pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes. Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tarp siūlomų priemonių – ir papildomos išmokos dėl prastovų ar netekus darbo. Finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo, kad planas bus ryžtingas. Priemonių paketas sudaro 5 mlrd. eurų arba 10 proc. šalies bendrojo vidaus produktą.

Griūtis akcijų rinkose, krentančios naftos kainos ir stojantis ekonomikos augimas – naujojo koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė ir finansų krizė skaičiais: 30 proc. griūtis akcijų rinkose Skubioms priemonėms, kurių imasi centriniai bankai, vis neišsklaidant nuolat didėjančių nuogąstavimų dėl recesijos, kurią gali išprovokuoti koronavirusas, JAV akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ ketvirtadienį krito 10 proc. ir jo dienos nuosmukis buvo didžiausias nuo 1987 metų.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Koronaviruso protrūkis sulėtins šių metų pasaulio ekonomikos augimą, tačiau neturėtų virsti prieš dešimtmetį planetą ištikusia ekonomine krize. Vis dėlto šis scenarijus galimas tik tuomet, jeigu valstybės imsis visų koordinuotų, įskaitant ir fiskalines, priemonių, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Į paniką anksčiau laiko puolę dalis lietuvių nenustoja stebinti medikų. Kauno skubiosios pagalbos medikai kelia aliarmą dėl medicininių kaukių, kurias pacientai kone dėžėmis tempiasi namo. Patiklius, baimės apimtus gyventojus, internete medžioja sukčiai: jie nuo koronaviruso siūlo net tariamus vaistus, kurių iš tiesų dar neišrado jokie pasaulio mokslininkai.  O štai pasaulio ekonomika susiduria ne su pramanytais, o tikrais pavojais.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) antradienį skubiai, nelaukdama eilinio posėdžio, kurį planuojama surengti kovo 17-18 dienomis, sumažino bazinę palūkanų normą reaguodama į stiprėjančias rizikas ekonomikai, kurias kelia koronaviruso epidemija, ir suteikdama prezidento Donaldo Trumpo reikalautas paskatas. FRS politikos formavimo komitetas vienbalsiu sprendimu sumažino pagrindinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 1,5-1,75 proc. iki 1,0-1,25 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,8 proc. ir to meto kainomis siekė 12,664 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 1 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Yra ir geresnių žinių. Šį kartą jos – apie istorinį Lietuvos pasiekimą finansų srityje. Pirmą kartą per 30 metų Lietuvai suteiktas aukštas – A plius – ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai reiškia, kad Lietuva skolintis galės gerokai pigiau nei anksčiau ir taip sutaupys šimtus milijonų eurų per metus. Ekonomistai aiškina, kad naudą dėl to pajus ir paprasti piliečiai, žinoma, jeigu valdžia gebės tinkamai perskirstyti pinigus.

Globalios ekonomikos bėdos Kinijoje atsiliepia ir Lietuvoje. Kol kinų valstybę vis dar krečia susirgimai pavojinguoju koronavirusu, sunkiai valdomos ligos pasekmes pajuto ir mūsų šalies verslas. Kai kuriems šalies verslininkams stringa įmonių užsakymai iš Kinijos: atšaukiami sutarti užsakymai, ištisos parodos, tarptautiniai susitikimai ir trūkinėja verslo ryšiai su potencialiais partneriais. Dėl siaučiančio koronaviruso kamuojasi ne tik kinai, bet ir Lietuvos verslas.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Pasaulyje kylant naujų ekonominių ir politinių neapibrėžtumų, Lietuva yra pasiruošusi galimiems iššūkiams jos ekonomikai, sako finansų ministras.  „Kuomet yra tiek daug neapibrėžtumų – tiek dėl pasaulinės prekybos, ar tas protekcionizmas gilės, ar ne, tiek dėl koronos viruso, kaip jis paveiks ekonomiką, tiek, ar įsižiebs konfliktai su Jungtine Karalyste, besiderant dėl ateities, – tų nežinomųjų yra tikrai daug ir dėlto to turime būti pasiruošę viskam.

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, kaip ir juokelis, kad „kelininkus žiema vėl užklupo netikėtai“. Yra gerų ir ne tokių gerų žinių. Geroji žinia, kad šiemet tikros žiemos dar nebuvo, kaip ir signalų, kad ekonomika perkaito, bet tai nereiškia, kad orų ir ekonominio klimato permainos neįmanomos.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Ekonomistai teigia jau bent du dešimtmečius parlamentarams ir Vyriausybės vadovams siūlantys, kaip spręsti Lietuvoje įsisenėjusias problemas – pajamų nelygybę, skurdą, mokesčių, pensijų ir atlyginimų klausimus, – tačiau į jų pasiūlymus neįsiklausoma. Būdų spręsti šias problemas – ne vienas, tačiau esminis keblumas, anot ekonomistų, – niekas nenori kreipti dėmesio į mūsų pagrindines bėdas ir imti jas judinti.

Bendra minimalios algos skaičiuoklė – visai Europai. Tokius ketinimus pradėjo svarstyti Europos Komisija, susirūpinusi gerbūvio užtikrinimu patiems skurdžiausiems visuomenės nariams. Darbdavių atstovai tikina, kad toks Europos sprendimas sukeltų dar vieną emigracijos bangą mūsų šalyje, o štai ekonomistai įžvelgia ir tokio žingsnio pliusų, ir minusų. 60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai.

Praėjusieji metai Lietuvos ekonomikai buvo vieni geriausių. Daugelis ekonominių rodiklių tik augo. Netgi kitose Europos šalyse užfiksuotas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvai įtakos neturėjo.  Lietuvos statistikos duomenimis 2019 metais šalies ekonomika augo sparčiau nei 2018 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų. Lyginant su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 procentus.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tarptautiniame ekonomikos forume Šveicarijos Alpių kurorte Davose pažadėjo penkerių metų trukmės „mokesčių atostogas“ užsienio investuotojams, jo šalyje dalyvausiantiems privatizavimo projektuose ir įsigysiantiems aktyvų už ne mažiau kaip 10 mln. JAV dolerių. „Suteikiame mokesčių lengvatas visiems investuotojams, kurie mūsų privatizavimo procesams skirs 10 mln. dolerių ir daugiau. Penkerius metus jei nemokės pelno mokesčio“, – sakė V. Zelenskis.

Davose prasideda jubiliejinė 50-oji Pasaulio ekonomikos konferencija – pirma mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai. Iš jos mūsų vadovas planavo vykti tiesiai į Izraelį. Tačiau jo planus pakoregavo Putinas. O Davose pasaulio žvilgsniai nukrypo į 17-metę Gretą Thunberg ir 73-ejų Amerikos prezidentą. Įstabaus grožio Šveicarijos Alpės ir saulėje tirpstantys varvekliai – jei ne šylančio pasaulio klimato simbolis, tai tikrai bent čia Davose kaistančios atmosferos.

Svarstomas Europos Sąjungos finansavimo mažinimas kelia rizikų Lietuvos ekonomikai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.  Europos Komisija siūlo Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai 2021-2027 metais mažinti 24 proc., o Suomija – 27 proc. Tokie pasiūlymai, Lietuvos manymu, yra „neteisingi ir nepriimtini“, pirniausia atsižvelgiant į regionų išsivystymo skirtumus šalyje, pranešė Finansų ministerija.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet, palyginti su 2019 metais, pastebimai sulėtės, tačiau bus spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Skandinavijos SEB finansų grupės ekonomistai. SEB antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“ teigiama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc., tačiau šiemet ekonomikos plėtros tempai sulėtės iki 2,5 procento. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 2 proc. (pernai – atitinkamai 2,4 proc. ir 3,8 proc.