ekonomika

Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pristatė planus padidinti paramą smarkiai nukentėjusioms smulkioms bendrovėms, siūlydama 50 tūkst. eurų išmokas per mėnesį, kad padėtų joms išgyventi koronaviruso protrūkio sukeltą krizę. Pasiūlymas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje, o jo tikslas yra padėti įmonėms padengti fiksuotas išlaidas giliausio nuosmukio per kelis dešimtmečius metu.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Vyksta nemažai diskusijų, kaip spręsti koronaviruso sukeltą ekonominę krizę. Neseniai buvo pasiūlyta mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Visgi dėl tokių pasiūlymų kyla nesutarimų, o kai kurie svarsto, ar vietoj to, nebūtų geriau biudžeto lėšų dalį panaudoti vartojimo čekiams.

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų.

Koronaviruso krizei paskatinus dalį šalių svarstyti apie gamybos iš Kinijos perkėlimą, ekspertai mato šansą Lietuvai pritraukti investicijų ir tapti „mažuoju Europos fabriku“, tačiau ragina valdžią imtis greitų ir drąsių žingsnių, rašo „Verslo žinios“.  Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad Lietuva turi galimybių pritraukti tiekimo grandinių iš Kinijos, tačiau veiksmų būtina imtis greitai.

Europos Komisija trečiadienį skelbs Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7,9 proc., tačiau jau kitąmet stipriai atsigaus, ir bendrasis vidaus produktas 2021 metais padidės 7,4 proc.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso krizė yra gera galimybė Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui pritraukti naujų investicijų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, COVID-19 krizės poveikis tiekimo grandinėms yra labai didelis ir įmonės ieško būdų, kaip jas perdėlioti.

Valstybei pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, premjeras Saulius Skvernelis skelbia, kad netrukus iš viso bus išmokėta beveik 37 mln. eurų. Antradienį socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis rašė: „Kai kur tempas tikrai neblogas. Praėjusią savaitę startavome su nauja pagalbos priemone mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Joms skiriamos vienkartinės subsidijos, kurių dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Dalies didžiausių Europos bendrovių vadovai mano, kad atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos bus skausminga ir ilgas, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Europos ekonomika šiuo metu išgyvena skaudžiausią ir staigiausią šiuolaikinėje istorijoje susitraukimą: prarasta milijonai darbo vietų, daugybė įmonių užsidarė.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

 Ilgai laukto Europos ekonomikos atgaivinimo plano pristatymas atidėtas iki šio mėnesio pabaigos, ES pareigūnams niekaip nepavykstant suderinti tarpusavyje prieštaraujančių Bendrijos narių vizijų. Ketvirtadienį šaltiniai ES institucijose pranešė naujienų agentūrai AFP, kad planas bus pateiktas ne anksčiau kaip gegužės 27 ar 28 dieną – tai yra, kelioms savaitėms vėliau nei Briuselio nustatytas terminas gegužės 6-ąją.

Banko „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose. „Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc.

Nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė  7,1 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei tuo pačiu pernai ir 0,7 punkto daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.  Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose nedarbas siekė atitinkamai 12 ir 8 procentus. Statistikos departamento teigimu, bedarbių per metus padaugėjo 11,2 tūkst. iki 106,3 tūkst., o užimtųjų - 12,4 tūkst. iki 1,386 mln., per ketvirtį – atitinkamai 12,6 tūkst.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ekonomika atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių. Tai esą lems ir mažesnė mūsų valstybės skola ir tai, kad verslas Lietuvoje – verslesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ar tikrai mūsų perspektyvos yra šviesesnės, klausėme bendrovės „Hanner” vadovo Arvydo Avulio. Sveiki, pone Avuli, Lietuvoje įsiplieskė ginčai, ar pakankamai kompensuojami verslo praradimai per krizę.

Seimui ketvirtadienį nusprendus pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms rugpjūtį skirti vienkartines 200 eurų išmokas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad išmoka nėra tiesiogiai susijusi su koronaviruso pasekmių švelninimu ir nesprendžia esminių problemų.  Anot jo, valstybė turėtų labiau koncentruotis į augantį bedarbių skaičių.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso  COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl spręs, ar uždrausti automobilių įvažiavimą į senamiestį ir kitas centrines miesto dalis. Įgyvendinti tranzitinio eismo draudimą planuota pradėti kitąmet, tačiau dėl koronaviruso ir karantino draudimai gali būti įvesti jau šiemet. Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų. „Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) trečiadienį pareiškė, jog koronaviruso pandemija jau sukėlė „didžiulių“ sunkumų visuomenės sveikatai ir ekonomikai, perspėdama, kad JAV ūkiui ir toliau bus daroma žala.

Vokietijos ekonomika dėl koronaviruso krizės šiemet patirs didžiausią nuosmukį savo istorijoje, trečiadienį įspėjo šalies vyriausybė. Kritus eksporto paklausai ir dėl karantino priemonių smukus vidaus vartojimui, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų sumažėti rekordiniais 6,3 proc., Berlyne pareiškė ekonomikos ministras Peteris Altmaieris. „Patirsime didžiausią recesiją“ 1949 metais įkurtos „federalinės respublikos istorijoje“, pažymėjo ministras.

Dauguma šiuo metu Lietuvoje taikomų pagalbos verslui priemonių yra teikiamos skolos finansinių priemonių forma, pavyzdžiui, likvidumo paskolos ir garantijos finansų tarpininkų paskolų portfeliams. Tiek buvusių krizių, tiek šių dienų praktika rodo, kad tokia pagalbos forma neveikia taip greitai ir nepasiekia tokių apimčių, kaip tikimasi.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas balandį krito iki 67 punktų, pasiekęs žemiausią lygį nuo 2009 metų kovo, parodė Europos Komisijos paskelbti duomenys. Patikslintais duomenimis, mėnesiu anksčiau šis rodiklis sudarė 94,2 punkto, o ne 94,5 punkto, kaip buvo skelbta pirmiau. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, analitikai prognozavo, jog balandį šis rodiklis nusileis iki vidutiniškai 74,7 punkto.

Vykdydama restruktūrizavimą, kurio teko imtis dėl koronaviruso pandemijos padarinių, „British Airways“ panaikins iki 12 tūkst. darbo vietų, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos oro vežėjos patronuojančioji bendrovė IAG. Bendrovė pareiškė, jog dėl šių planų vis dar tariamasi, tačiau „poveikio greičiausiai neišvengs dauguma „British Airways“ darbuotojų ir gali būti atleista iki 12 tūkst.

Lietuva nebuvo pasiruošusi tokio pobūdžio krizei, kurią sukėlė dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, pripažįsta ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. Apie tai ji kalbėjo Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) antradienį surengtoje konferencijoje.

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Bendrasis atsikūrimo planas „nustato keturias prioritetines veiksmų sritis: visiškai veikiančią ES bendrąją rinką, beprecedentes investavimo pastangas, veikimą pasauliniu mastu ir funkcionuojančią valdymo sistemą“, sakoma vienoje iš virtinės Ch.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Per koronaviruso krizę gali daugėti kartelinių susitarimų bei ribojančių konkurenciją įmonių susijungimų, perspėja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, raginantis valstybę atsakingai taikyti ekonomikos gelbėjimo priemones.  „Kartelinių susitarimų krizės laikotarpiu galime tikėtis dar daugiau.

Lietuvai kovojant su koronaviruso sukelta krize, svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl ypač svarbus vaidmuo tenka Konkurencijos tarybai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį jis su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku nuotoliniu būdu aptarė tarybos veiklos planus ir COVID-19 poveikį rinkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, jog rekomenduoja palaipsniui atverti šalies ekonomiką, uždarytą siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.  „Remdamasi naujausiais duomenimis, mūsų ekspertų grupė sutaria, kad galime pradėti kitą frontą mūsų kare, – sakė prezidentas per spaudos konferenciją. – Atveriame mūsų šalį.“ Visgi šios rekomendacijos yra gerokai santūresnės už ankstesnes D. Trumpo kalbas apie staigų socialinio atstumo priemonių atšaukimą.

Finansų ministras teigia, kad Lietuvos ekonomikos šiemet laukia nuosmukis ir biudžeto deficita. Pasak Viliaus Šapokos, vis dėlto tiksliai prognozuoti šalies ekonomikos raidą dabar sunku, daug kas priklausys nuo pandemijos suvaldymo spartos.   „Manau, kad negalime turėti iliuzijų, kad turėsime ekonomikos augimą. Klausimas yra nuosmukis ir kokio lygio jis bus, tai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją.

Naujienų agentūros AFP atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad koronaviruso krizės sukrėsta Kinijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius sustojo, nes gamyklos užsidarė, o vartotojai buvo priversti likti namuose. Analitikai iš 14 institucijų skaičiuoja, kad Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,2 proc.

Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 metais – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Jeigu Didžiojoje Britanijoje karantinas truks tris mėnesius, jos ekonomika gali susitraukti 13 proc. šiais metais, rodo scenarijus, kurį antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės Biudžeto atsakomybės tarnyba (OBR). „Metinio BVP kritimas 13 proc. 2020 metais būtų didesnis nei bet kuris kitas BVP kritimas, užfiksuotas pasaulinio karo pabaigoje ar finansinės krizės metu“, – teigė fiskalinės priežiūros institucija. Pagal šį modelį realusis BVP antrąjį ketvirtį gali smukti 35 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Degalų kainos per karantiną šiek tiek nukrito. Tačiau matydami, kad daug labiau atpigo nafta pasauliniu mastu, ekonomistai ir vairuotojai reikalauja dar mažesnių kainų. Visgi degalų pardavėjai labiau nuleisti kainas nesutinka ir rėžia, kad jų pardavimai sumažėjo perpus, tad didesni antkainiai yra išsigelbėjimas.