„Šalies ekonomikoje pokyčiai vyksta kaip ir gamtoje, – jeigu patiriame šoką, reikia ne tik prisitaikyti, bet išnaudoti šią situaciją tam, kad iš krizės išėję būtume stipresni. Dėl to kartu su daugeliu ekspertų parengėme planą. Pagrindinis jo tikslas – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį kalbėjo V. Šapoka.
Jis pripažino, kad iki šiol Vyriausybė daugiausiai dėmesio skyrė trumpalaikėms priemonėms, kurios buvo nukreiptos į vidaus paklausos skatinimą, todėl dabar imta galvoti apie ilgesnę perspektyvą.
Penkios kryptys
Pagrindiniais prioritetais V. Šapoka įvardino investicijas į žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas, ekonominę infrastruktūrą bei klimato kaitą ir energetiką. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.
Žmogiškajam kapitalui ketinama skirti 610 mln. eurų, skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,896 mlrd. eurų, inovacijoms ir mokslo tyrimams – 711 mln. eurų, ekonominei infrastruktūrai – 1,931 mlrd. eurų, klimato kaitai ir energetikai – 932 mln. eurų, o rezerve liks 190 mln. eurų.
Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“, pavyzdžiui, tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitai infrastruktūrai – 164 mln. eurų.
„Tiek Europos Sąjunga, tiek kitos išsivysčiusios šalys ilgainiui tapo labai priklausomos nuo gamybos Azijoje. Natūralu, kad tą strateginę autonomiją reikia susigrąžinti. Čia atsiranda didelė galimybė Lietuvai, kuomet bus diversifikuojamos tiekimo grandinės, bus žiūrima, kad tos tiekimo grandinės būtų atsparios. Tai yra didelė galimybė Lietuvai vėl prisitraukti plyno lauko investicijų“, – sakė V. Šapoka.
Jam antrino ir „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas teigiantis, kad Rytų Europai krizės metu gali pavykti užkariauti rinką geriau nei iki šiol.
„Vakarų Europa iškėlė gamybą į Azijos šalis dėl kainos-kokybės santykio. Vakarų Europoje gaminti tam tikras prekes yra brangų, o Rytų Europa yra tam tikras vidurio scenarijus – ji brangesnė nei Azija, bet jos kainos-kokybės santykis yra geresnis negu Vakarų Europos“, – sakė M. Katinas.
Taip pat, V. Šapokos teigimu, Lietuva gali išnaudoti savo pajėgumus medicinos srityje ir pritraukti arba užauginti naujų kompanijų farmacijos ir medicinos įrangos srityse.
„Puiki proga investuoti į tai, kas buvo atsparu per šią krizę. Tai – skaitmeninė ekonomika. Natūralu, kad ir poreikis, ir aktualumas, ir momentas yra tinkamas, kad iš tikrųjų skaitmenizuotume savo ekonomiką. Kalbu tiek apie viešąjį, tiek apie privatų sektorių. Investicijos, susijusios su klimato kaita, susijusios su žaliąją energetika. Tą turime daryti ir greičiau, ir efektyviau“, – sakė ministras.
Iš viso per pusantrų metų nuo šių metų liepos 1 dienos numatoma investuoti 6,3 mlrd. eurų. Anksčiau planuota investicijoms skirti 4,5 mlrd. eurų.
„Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš ES lėšų. Svarbu pažiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą. Tai yra ypač efektyvios investicijos. Ši grąžą reiškia žymiai daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – teigė V. Šapoka.
Naujas impulsas ekonomikai
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad 6,3 mlrd. eurų vertės investicijos į Lietuvos ekonomiką per pusantrų metų padės jai atsigauti ir suteiks naują impulsą.
„Pusantrų metų planas, kuris papildo trumpalaikes priemones, turėtų mums padėti atsigauti ir išnaudoti tą potencialą, kuris šitoje krizėje susidarė, o potencialas yra labai matome ir galimybės labai didelės“, – Seime antradienį kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, planas labiausiai orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas bei žmogiškojo potencialo didinimą.
„Mūsų dabar iššūkis per pusantrų metų padaryti žingsnius, kad galėtume suteikti naują impulsą mūsų ekonomikai, pirmiausiai kalbant apie naujas, aukštą pridėtinę ilgalaikę vertę kuriančias technologijas, nuo gyvybės mokslų pagrindinių dalykų iki žmogiškojo potencialo didinimo arba brandinimo, kas susiję su mūsų gebėjimais, kompetencijos didinimu, perkvalifikavimu, reikalingu kompetencijų įgijimu“, – sakė S. Skvernelis.
Anot jo, planas bus pateiktas svarstyti socialiniams partneriams, vėliau bus grąžintas į Vyriausybę.
Vyriausybė jau yra skyrusi 500 mln. eurų skubioms investicijoms, iš kurių 155 mln. eurų paskirstyta kelių remontui ir žvyrkelių asfaltavimui.
