Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų. Ši suma turėtų būti panaudota teatro pastato, esančio Vilniaus Gedimino pr., rekonstravimui.
2,8 mln. eurų paskirti ir Vilniaus universitetui. Didžiausia dalis lėšų – 2,5 mln. eurų – skiriama Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio statinių, kiemelių ir inžinerinių tinklų remontui. Likę 300 tūkst. bus panaudota senosios Vilniaus universiteto bibliotekos pastato Vilniuje, Universiteto g. 3, rekonstravimui.
Daugiau nei 2 mln. eurų Vyriausybė nutarė skirti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Beveik 1,8 mln. eurų bus panaudota dailės muziejaus ekspozicijų ir saugyklų padalinių Vilniuje ir Klaipėdoje infrastruktūros atnaujinimui. Likę 399 tūks. eurų – Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų rytų paviljono ir pietų korpuso aktualizavimui.
Daugybė įvairiausių smulkesnių statybos ir remonto darbų numatyta finansuoti ir daugelyje savivaldybių.
Teisinga kryptis krizės padariniams švelninti?
Didelis įvairių statybų ir renovacijų skaičius, kuris turėtų prasidėti dar šiais metais, verčia susimąstyti, ar Lietuvoje nepritrūks statybininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti. Ypač atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso pandemijos.
Visgi LSA prezidentas D. Gedvilas tikina, kad statybų sektoriaus laukia didesnės problemos nei darbuotojų trūkumas.
„Prieš pusantro mėnesio iš Lietuvos išvažiavo apie 600 ukrainiečių. Tačiau statybų bendrovių vadovai dėl to itin neišgyvena, nes šiemet jų laukia gerokai rimtesnės problemos.
Dabar darbų apimtys ir pajėgumai mažėja, tai ukrainiečių išvykimas neturėtų turėti didelės įtakos. Lietuvos statybininkų asociacijos atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. bendrovių šiemet nebeplanuoja samdyti naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – pasakoja D. Gedvilas.
Anot jo, jau šiandien matoma, kad po truputį stoja arba lėtėja visų statybos įmonių veikla. Karantino laikotarpiu jaučiami trikdžiai medžiagų tiekimo grandinėje, statybininkų darbų apimtys sumažėjo dėl atidėtų statybos projektų šalies viduje ir uždarytų eksporto rinkų, o didžiausią nerimą kelia stabdomi investiciniai projektai ir laukianti įmonių tarpusavio atsiskaitymo krizė.
D. Gedvilas tikina, kad Lietuva turėtų maksimaliai spartinti vidaus ekonomikos skatinimo plano rengimą ir įgyvendinimą. Kitu atveju gali pildytis pesimistinės rinkos dalyvių prognozės. Anot jo, viena iš pagrindinių ekonomikos skatinimo krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis ir trumpinti pirkimų procedūras bei investuoti į statybos ir infrastruktūros projektus.
„Statybininkams reikia ne pašalpų, o užsakymų, todėl valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėju. Naujieji Vyriausybės sprendimai pradėti investuoti į tokius projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, tačiau labai svarbu ir sklandus bei spartus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju lėšas gavusios organizacijos įsisuka į biurokratinius tinklus ilgam laikotarpiui.
Noriu atkreipti dėmesį, kad 2019 m. antroje pusėje Lietuvoje buvo apie šimtas užšaldytų statybos darbų viešųjų pirkimų projektų, kurių bendra vertė siekė apie 0,5 mlrd. Eur, tad valstybės užmojai turėtų būti gerokai didesni“, – teigia LSA prezidentas.
Jis tikina, kad einant šiuo keliu, būtų palaikyta nemaža dalis šalies verslų ir tai padėtų stabilizuoti ekonomiką, būtų išsaugotos ir sukurtos naujos darbo vietos, skatinamas vidaus vartojimas, būtų kuriama pridėtinė vertė ir pagerinta visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė bei pajamų lygis.
„Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje, prisidedant prie naujų projektų įgyvendinimo“, – svarsto D. Gedvilas.
Vertina kaip ekonomikos atsigavimo skatinimą
Lietuvos savivaldybių asociacija šį Vyriausybės nutarimą dėl lėšų skirstymo vertina palankiai. Asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė atkreipia dėmesį, kad šiame Vyriausybės nutarime taip pat numatomos papildomos lėšos ir savivaldybių tęsiamiems investiciniams projektams, vykdomiems iš Valstybės investicijų programos lėšų.
„Savivaldybės vertina šią galimybę kaip ekonomikos atsigavimo skatinimą ir pasiryžusios paspartinti investicinių projektų įgyvendinimą atlikdamos daugiau darbų nei buvo planuota. Greičiau nei numatyta įgyvendinti investiciniai projektai taip pat neretai kainuoja mažiau nei tie, kurie tęsiasi ilgai“, – sako I. Vilūnienė.
Ji taip pat teigia, kad spartesnis savivaldybių investicinių projektų vykdymas reikš naudą ne tik verslo subjektams, tai – ir papildomos darbo vietos, ir atnaujinta viešoji infrastruktūra gyventojams. I. Vilūnienė įsitikinusi, kad būtent šie dabar sutvarkyti viešosios infrastruktūros objektai kitais metais generuos pajamas tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui.
Tiesa, patenkintos ne visos savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto, Marijampolės ir kai kurios kitos savivaldybės nuogąstauja, kad jų projektų finansavimas sumažintas arba pinigų joms visai neskirta.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius į Lietuvą dirbti ar gyventi atvyko 8,4 tūkst. užsieniečių, o išvyko – 3,9 tūkst.
Skaičiuojant tiek užsieniečius, tiek lietuvius, per šį laiką į Lietuvą atvyko 5 tūkst. daugiau žmonių negu išvyko.
