ekonomika

Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi. 2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Nors pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką Lietuvos ekonomika atlaikė neblogai, tikrieji jos padariniai pasijus rudenį, prognozuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Dabar yra kritinis momentas šalies ekonomikai.

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras RImantas Sinkevičius sako per artimiausius kelis mėnesius grandiozinių darbų neplanuojantis ir teigia norintis prisidėti prie Lietuvos ekonomikos atgaivinimo.  „Žinot, kaži kokių grandiozinių darbų neplanuoju. Dabar lūkesčiai sukelti, kad, atrodo, reikia trejų metų darbą padaryti per penkis mėnesius. Tačiau kai ką matyt galima padaryti ir tikiuosi, kad tam tikrą indėlį įnešiu ir, tikiuosi, teigiamą.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Tapęs ekonomikos ir inovacijų ministru Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas socdarbietis Rimantas Sinkevičius žada peržiūrėti pagalbos nukentėjusiam nuo koronaviruso  krizės verslui tvarką. „Priemonių šiai dienai yra daug, jos, tiesą sakant, ne visos gerai veikia. Vienos yra nepatrauklios verslui, kitos yra per daug biurokratizuotos, kitos veikia pakankamai gerai.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Pandemija apribojo itin turtingų asmenų galimybes lankytis savo mėgiamose vietose ir leisti pinigus. Paradoksalu, tačiau toks turčių elgesys stabdo ekonomikos atsigavimą, net sušvelnėjus karantino sąlygoms visame pasaulyje.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.  „Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad naujas ekonomikos ir inovacijų ministras, tikėtina, nebus paskirtas, o galutinis sprendimas  bus paskelbtas antradienį.   „Šiandien, tikiuosi, kad jau bus jau ir galutinis sprendimas. Bet linkstam prie to, kad šitam laikotarpy greičiausiai gali būti, kad naujo ministro ir nebus, –  antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras, ryte susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda.

Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką. „CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas. Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę. „Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Nors COVID-19 pandemija sukėlė ekonominę krizę visame pasaulyje, tačiau didžiausią žalą patiria šalys, kurios smarkiai priklauso nuo tokių paslaugų sektorių kaip turizmas, antradienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausioji ekonomistė Gita Gopinath. Nepaisant žalos masto, finansų rinkos kyla, greičiausiai todėl, kad atsiribojusios nuo pasaulio įvykių, tinklaraščio įraše teigė G. Gopinath.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulį sukrėtė gana staigus akcijų kainų kritimas, tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, pastaruoju metu jos sparčiai kilo. Visgi praėjusią savaitę buvo sulaukta dar vieno staigaus nuopuolio. Ekonomistai aiškina, kad taip įvyko dėl pranešimų apie itin žemas palūkanas ir kurį laiką vyravusios euforijos akcijų rinkoje.

Karantinas dar nesibaigė, o paslaugų kainos šalyje jau kyla. Ekonomistai pastebi, kad gegužę, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, šoktelėjo kavinių ir restoranų maisto kainos. Ar tai reiškia, kad ir už kitas paslaugas – viešbučius, SPA malonumus mokėsime brangiau? Verslininkai tai neigia, o finansų ekspertai sako, kad įsisiūbuojant krizei, didinti kainas trumparegiška. Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.  EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje suteiks naujausią informaciją apie Lietuvos ekonomines tendencijas karantino metu.   Lietuvoje gegužės mėnesį buvo 0,5 proc. mėnesio defliacija, pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo po vieno mėnesio pertraukos. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2019 metų gegužės mėnesiu) siekė 0,3 proc.

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai. Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.

Į ekonomikos ir inovacijų ministrus, atkritus energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno kandidatūrai, svarstomas tik vienas kandidatas, o ne trys, kaip teigia premjeras, ir jis kelia abejonių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Keturių kandidatūrų tikrai nebuvo, buvo du variantai. Vienas iš jų atkrito dėl to, kad ponas Vaičiūnas norėtų pabaigti savo pareigas energetikos ministro pozicijoje ir mes privalome gerbti jo asmeninį norą, negalima stumdyti žmonių, kaip šachmatų figūrų.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Latvijos centrinis bankas pablogino šalies raidos 2020 metais prognozę, skelbtą kovo mėnesį. Ekonomikos nuosmukio šiais metais prognozė padidinta nuo 6,5 proc. iki 7,5 proc., o vidutinės metų infliacijos prognozė sumažinta nuo 0,5 proc. iki nulinės. Latvijos banko dabartiniais vertinimais, kitąmet ekonomika turėtų ūgtelti 6,7 proc., 2022-aisiais – 5 procento. Vidutinė metų infliacija gali didėti iki atitinkamai 0,2 proc. ir 1,3 procento. Prognozuojamas vidutinis nedarbas šiemet – 9,6 proc.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

Finansų ministras Vilius Šapoka skuba džiaugtis, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai gegužę atrodo kiek geriau nei balandį. Tarp teigiamų tendencijų jis išskiria pokyčius darbo rinkoje, pozityviai pasikeitusius verslo ir vartotojų lūkesčius bei gerėjantį gyventojų nusiteikimą dėl savo finansinės ateities. Nepaisant to, pildyti valstybės biudžetą vis dar sekasi sunkiai. V. Šapoka Vyriausybėje antradienį pristatė atnaujintą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais. „Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES.

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės. Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kovojant su ekonominėmis koronaviruso epidemijos pasekmėmis būtina atsižvelgti ne tik į socialinės atskirties mažinimą, bet ir atkreipti dėmesį į vartojimo skatinimą, ypač turint omenyje suprastėjusius vartotojų lūkesčius.  „Pagal vartotojų lūkesčius tai, ką mes matome dabar, tai yra jau pusė kelio nueita iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško, o yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčių yra gana tampri koreliacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad koronaviruso krizės sukrėstas šalies ūkis šiuo metu yra patekęs į smukimo stadiją, o išėjimas iš jos priklausys nuo sutelktinių valdžios veiksmų ir kompleksinių priemonių, orientuotų ne vien į trumpalaikę, bet ir ilgesnę perspektyvą.  „Manau, kad kaip tik dabar mes ir esame smukimo stadijoje.

Europos Sąjungai (ES) raginant Lietuvą daugiau dėmesio skirti skaitmenizavimui ir žaliosioms iniciatyvoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies ekonomika nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. „Daugiau nei du dešimtmečius visos politinės partijos deklaravo, kad yra svarbu tyrimus ir inovacijas nustatyti kaip pagrindinį šalies prioritetą“, – Prezidentūros surengtoje konferencijoje apie mokslo ir inovacijų politikos stiprinimą ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog karantiną galima pabaigti nors ir šiandien, tačiau grąžinus gyvenimą į įprastas vėžes, greičiausiai, lauktų naujas koronaviruso protrūkis. „Taip, mes tą galime padaryti, šiandien pat nutraukti karantiną, tai reiškia, kad grįžtame į kovo 14-15 dienos padėtį, tai reiškia, kad mes nesilaikome socialinio atstumo, nesisaugome, nedėvime kaukių“, – Žinių radijuje ketvirtadienį sakė premjeras.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtrai iki 2025 metų. Taip tikimasi paspartinti ekonomikos augimą, valstybės konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų ir informacinės visuomenės plėtrą. „Projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos elektroninių ryšių sektoriui nustatytus tikslus iki 2025 metų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto, atlikusio prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą, išvadas. Toliau Seimas jas svarstys birželio 2 dieną.   Išvadas Seimui pristatė europarlamentaras tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Antradienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame dėmesį skyrė nuveiktiems darbams. Anot jo, apie nuveiktus darbus kalbėti trukdė nukreipta prieš juos propaganda, o opozicija nesitikėjo, kad darbai pradės kalbėti patys už save.