2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc., paskelbė Europos Komisija.
Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė:
„Ekonominis izoliavimo priemonių poveikis yra didesnis, nei manėme iš pradžių. Esame laive, kuris plaukia per audringus vandenis ir kuriam kyla daug pavojų, be kita ko dar viena didelė infekcijų banga. Ši prognozė puikiai parodo, kodėl, siekiant padėti ekonomikai, reikia susitarti dėl mūsų plataus užmojo ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio „NextGenerationEU“.
Žvelgdami į šiuos ir kitus metus, galime tikėtis atsigavimo, tačiau turėsime išlikti budrūs, kad išvengtume didelių atsigavimo tempo skirtumų. Turime toliau saugoti darbuotojus bei įmones ir glaudžiai koordinuoti politiką ES lygmeniu, kad taptume stipresni ir vieningi.“
2020 m. vasaros ekonominė prognozė Lietuvai
Pirmąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos realusis BVP sumažėjo tik 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Geri ekonominės veiklos rezultatai sausio ir vasario mėn. atsvėrė didelį COVID-19 pandemijos ir kovos su ja priemonių, kurios prasidėjo kovo mėn. pabaigoje, neigiamą poveikį ekonomikai.
Santykinai labiausiai sumažėjo investicijos ir eksportas, o privatusis sektorius vartojimas išliko gana atsparus.
Antrąjį 2020 m. ketvirtį ekonomikos nuosmukis bus didesnis, nes Lietuvoje ir užsienyje taikomos kovos su pandemija priemonės sutrikdė vartojimą, neigiamai paveikė investicijas ir tarptautinį prekių ir paslaugų srautą. Balandžio mėn. prekių eksportas sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o pramonės gamyba, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 8 proc.
Tikėtina, kad įmonės ir namų ūkiai kurį laiką susidurs su dideliu netikrumu, net ir švelnėjant kovos su pandemija priemonėms. Kai kurioms įmonėms tai reiškia trumpesnės trukmės sutarčių sudarymą, palyginti su padėtimi prieš pandemiją, ir mažesnį norą investuoti.
Tuo pat metu tikimasi, kad didėjantis nedarbas ir santaupos bei mažesnės darbo pajamos turės neigiamą poveikį privačiam vartojimui. Apskritai prognozuojama, kad 2020 m. realusis BVP Lietuvoje sumažės apie 7 proc., o 2021 m. iš dalies vėl padidės iki apie 6,75 proc.
Prognozuojama, kad 2020 m. metinė infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), bus 0,8 proc. Nuo vasario iki gegužės mėn. metinė infliacija mažėjo, nes paslaugų ir kai kurių maisto produktų kainų padidėjimą iš dalies kompensavo labai sumažėjusios energijos kainos.
Prognozuojama, kad 2021 m. dėl numatomo nedidelio naftos kainų padidėjimo ir bendros paklausos atsigavimo infliacija, apskaičiuojama pagal SVKI, pasieks 1,5 proc.
