Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas. Klientams tenka ieškoti kitos vietos, kur juos aptarnaus.
Siekdami valdžios, valstiečiai dar prieš ketverius metus žadėjo įsteigti valstybinį Regionų plėtros banką, kuris padidintų gyventojams finansinių paslaugų prieinamumą. Tačiau ketveri metai praėjo, o žadėto banko iki šiol nėra.
„Mums visiems, keliems milijonams Lietuvos gyventojų, reikia gerų, pigesnių ir neplėšikiškai apmokestintų bankinių paslaugų. Sveikinčiau tokį banko modelį, kuris galvotų apie paprastus žmones, kad eiliniam vartotojui reikia paslaugų“, – sako klientų asociacijos vadovas Kęstutis Kupšys.
Prezidentui Gitanui Nausėdai ėmus kartoti, kad Lietuvai visgi reikia valstybinio banko, sukruto ir valdantieji. Štai prezidentūroje jie kartu su prezidentu nuotoliniu būdu konsultavosi su tarptautinio valiutos fondo vadove, kokį valstybinį banką sukurti Lietuvoje.
Nors anksčiau valdantieji kalbėjo, kad regionuose paprastiems gyventojams bankų skyrių labai trūksta, ši idėja nustumta į šalį ir dabar visi daugiausia kalba apie banką verslininkams. Esą jis su valstybės garantija skolintų pirmiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurias nenorėdami rizikuoti, komerciniai bankai siunčia anapus durų.
„Ar pavadinsime šią struktūrą banku, skonio dalykas. Su tradicine bankininkyste institucija neturėtų nieko bendro“, – pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka.
Prezidentūros atstovai prideda, kad valstybinio banko antras prioritetas būtų paskolos žaliajam, į ekologiją orientuotam verslui.
„Mažmeninė bankininkystė neturėtų būti tokios banko strategijos dalis. Ši sritis padengiama komercinių bankų. Jos startavimas atskiroje institucijoje kainuotų labai daug ir neatneštų naudos, kurios siekiama“, – teigia Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Didžiulės eilės „Lietuvos pašte“ rikiavosi gyventojų, norinčių išsileisti litus į eurus prieš penkerius metus.
„Lietuvos paštą“, turintį platų klientų aptarnavimo tinklą visoje šalyje, valdantieji minėjo kaip pagrindą valstybiniam bankui kurti. Tačiau dabar paštas projekte nebeminimas. Dabar svarsto valstybei tapti dalininke kredito unijose ir pasinaudoti jų filialų tinklu.
„Tikrai valstybei neriekia iš naujo kurti skyrių, daryti tinklą, užsiimti sudėtinga veikla darbuotojų, kompetencijų, rizikų valdymo. Jai užtektų įsigyti kapitalo kredito įstaigose. taip palaikyti mažmeninę rinką ir regionų finansavimą. 1 mln. kapitalo suteikia galimybę kredito įstaigai paskolinti 10 kartų daugiau. Tokiu būdu galima prisidėti prie smulkios bankininkystės ir smulkaus verslo finansavimo“ , – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
„Juk privatūs žmonės kenčia dėl to, kad privatūs bankai išaugino įkainius iki neįtikėtinai aukštai. Paprastam piliečiui išduodami kreditą, jį įkainoja žymiai daugiau nei kitur Europoje. Būdami euro zonos nariais, mes mokame gerokai daugiau nei kitos euro zonos šalys. Gaila, belieka tokia nuomone apgailestauti“ , – sako K. Kupšys.
Politikai žada, kad valstybiniam bankui steigti pakaks 100 mln. eurų, o pinigų pritraukti jis tikisi leisdamas obligacijas ir laikydamas juridinių asmenų indėlius. Komercinių bankų asociacija valstybinio banko kūrimui neprieštarauja.
„Papildomas narys iš esmės žaidimo taisyklių rinkoje nepakeistų. Asociacija nekovoja su konkurencija, neužsiima konkurenciją ribojančiais veiksniais“, – pasakoja bankų asociacijos atstovas Vilius Tamkvaitis.
Prezidento patarėjas žada, kad skolindamas nedideliems verslininkams valstybinis bankas padėtų Lietuvai sukurti daugiau darbo vietų ir BVP kasmet padidintų maždaug vienu procentu, tai yra apie puse milijardo eurų. Paskolas bankas esą pirmiausia dalytų tiems verslininkams, kurie kurtų eksportui skirtus produktus.
