Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų. Vairuotojai vežioja krovinius, o čia darbuotojai remontuoja vilkikus ir gamina tentus.
Per karantiną įmonė patyrė sunkumų, tačiau po truputį vėl atsistato. Žmonės čia uždirba vidutiniškai 800 eurų į rankas per mėnesį. Ir nors sunkmetis, vadovas nedrįso mažinti algų, mat žmonės esą tiesiog išsilakstytų.
„Šiai dienai surasti pigų darbuotojų sudėtinga. Emigracija, užsienis lepina juos, mokami dideli epizodiniai atlyginimai už darbus. Jaunimui tuo momentu atrodo, jie maksimalistai, kitaip žiūri į gyvenimą. Yra problema“, – sako direktorius Rimantas Raščius.
Visgi darbo rinkoje padėtis po karantino dar labai įtempta. Nedarbas šiuo metu siekia 12 proc., o algos privačiame sektoriuje toliau mažėja.
„Darbų yra masė, ir už normalius atlyginimus, bet motyvuotų žmonių pas mus trūksta. Bedarbių pilna, bet norinčių dirbti nėra. Gyvenimo paradoksas“, – pasakoja R. Raščius.
„Sodros“ duomenys rodo, kad nuo metų pradžios prasidėjęs atlyginimų mažėjimas privačiame sektoriuje gegužę lyg ir sustojo. Tačiau ekspertai kalba, kad tai apgaulingi duomenys, mat algas „Sodra“ skaičiuoja įtraukdama ir iš biudžeto mokamas prastovų subsidijas. O realiai algos esą toliau krenta. Bendrą vidurkį palaiko tik viešasis sektorius.
„Privačiame sektoriuje darbo užmokestis neauga, viešajame auga 13 proc. per metus. Skirtumas labai didelis, sudaro neteisingą iliuziją, vertinant vidutinį darbo užmokestį“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nepaisant to, profesinės sąjungos jau galvoja apie ateinančius metus ir reikalauja didinti minimalią algą. Anksčiau kalbėjusios apie galimą didinimą 20-čia eurų, profsąjungos pasiskaičiavo atidžiau ir nusprendė nesismulkinti – reikalauja nuo sausio pridėti 48 eurus popieriuje, kas būtų 29 eurai į rankas.
Minimali alga tuomet siektų apie 465 eurų į rankas. Ir tai, anot jų, ne iš piršto laužti skaičiai, o paremti įstatymine formule.
„Jei bus teigiama, kad atlyginimas mažėja per karantiną, kuo nelabai tikime, nežymus sumažėjimas, o ne drastiškas, skaičiuosime. Bet kuriuo atveju šiandien yra visos prielaidos didinti MMA ir jokiu būdu ne palikti tą patį ar mažinti“, – kalbėjo profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Išvydę tokius profesinių sąjungų reikalavimus, darbdaviai šokiruoti. Jie aiškina, kad negalima remtis praėjusio ketvirčio algų statistika, kuris buvo dar vos paliestas karantino. Darbdaviai nenori girdėti apie jokį minimalios algos didinimą.
„Rudenį gali būti Covid banga, ekonomika gali kristi 7-8 proc. kalbėti apie MMA didinimą yra neatsakinga ir sudėtinga“, – sako pramonininkų atstovas Ričardas Sartatavičius.
„Dabar vidutinis atlyginimas mažėja dėl pandemijos. Nespauskime ant gazo, nuimkime koją nuo akseleratoriaus, įvertinkime situaciją. Ramiai rudenį, jei nebus antros bangos, priimkime sprendimus“, – pasakoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Valstybinės institucijos sprendimą dėl minimalios algos atidėlioja. Lietuvos bankas ragina neskubėti ir palaukti liepos pabaigos, kai bus aiškesnė Lietuvos ekonomikos būklė ir prognozės ateičiai. Tad Vyriausybė svarstymus dėl kitų metų minimalios algos atideda mažiausiai mėnesiui. Visgi premjeras neatmeta, kad ji kitąmet gali didėti.
„Bus pokytis, tik galbūt ne tokio dydžio, kokie buvo lūkesčiai metų pradžioje, bus atsižvelgta į kriterijus, kuriuos turėsime po pandemijos“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Sprendimus turėsime priimti dėl MMA, dėl biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčio bazinio dydžio, kitų dydžių formuodami kitų metų biudžetą, kurį turime suformuoti per vasarą, kad atneštume Seimui“, – kalbėjo ministras Linas Kukuraitis.
Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad vyriausybė minimalios algos didinimą gali panaudoti rinkimų kampanijai ir vilkinti sąmoningai iki spalio Seimo rinkimų. Neva taip Skvernelis jau padarė pernai kandidatuodamas Prezidento rinkimuose.
