ekonomika

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 5,5 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Jau 20 dienų be perstojo protestuojantys ir streikuojantys baltarusiai – ties ekonominės bedugnės riba. Tačiau būtent vargana finansinė žmonių padėtis – viena iš priežasčių, paskatinusių tautą sukilti prieš valdžią ir šalį užgrobusį diktatorių. Dėl kolūkio principu valdomos šalies ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos, Baltarusija tapo viena skurdžiausių regiono šalių. Tačiau ar net išsilaisvinę baltarusiai pasuks vakarų demokratijos kelio, o ne atgal į Rusiją – nežinia.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jungtinėse Valstijose savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 22 dieną, milijonas žmonių pateikė pirminius prašymus dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ūkiui pirmąjį pusmetį pademonstravus atsparumą koronaviruso epidemijai, pagrindo atsipalaiduoti nėra, nes augantis susirgimų skaičius gali padaryti žalos ekonomikai.  „Su džiugesiu galime kalbėti apie faktinę situaciją, tai, kas vyko pirmąjį pusmetį, kad tas ekonomikos šokas buvo atlaikytas deramai.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Lietuvai per koronaviruso krizę pradėjus beprecedentes ekonomikos skatinimo priemones, finansų ministras perspėja, kad negalima imtis veiksmų, kurie perkaitintų ekonomiką. Vilius Šapoka pabrėžė, kad skatindama ekonomiką Lietuva turi laikytis subalansuoto požiūrio ir skeptiškai vertino siūlymus dar didinti socialines išmokas. „Kalbant apie ateitį, tai tikrai neturime imtis perteklinių žingsnių, kad perkaitintume savo ekonomiką.

Vis dažniau ir garsiau kalbama apie antrąją COVID-19 bangą. Labiausiai baiminamasi, kad ši banga dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką. Tačiau ekonomistas tikina, tokios baimintis nereikėtų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai būtų nepalyginamai menkesnis negu pirmosios. „Pavyzdžiui, Izraelyje antroji banga buvo didesnė negu pirmoj, tačiau ekonominis aktyvumas antrosios bangos metu sumažėjo tik nežymiai.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos.

Baltarusijoje jau penktą dieną vyksta protestai, nes žmonės nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, pagal kuriuos valstybės vadovu ir toliau liktų Aliaksandaras Lukašenka. Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį ir į atlyginimų klausimą, anot jo A. Laukašenkos pažadais – niekas nebetiki.

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, jei Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kyla rizikų kai kuriems nuo Baltarusijos rinkos priklausomiems Lietuvos sektoriams. „Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius.

Aukso kainos pastaruoju metu sparčiai kyla ir jau dabar siekia neregėtas aukštumas – perkopė 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Visgi kyla ne tik aukso, bet ir akcijų kainos. Ekonomistai sako, kad tikėtinas ir tolimesnis kainų kilimas, o laikyti pinigus rankose darosi pavojinga. Žaliavų rinkoje aukso kaina muša naujus rekordus – uncija (31,1 g) aukso praėjusią savaitę kainavo 2,051 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia aukso kaina istorijoje.

Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, krito 20,4 proc., parodė Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. BVP ketvirčio nuosmukis buvo didžiausias nuo 1955 metų, kuomet buvo pradėta skaičiuoti šį rodiklį. Be to, šalies ūkis balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Baltarusijoje dėl masinių protestų atjunginėjamo interneto pasekmes pajuto ir šalyje veikiančios lietuviškos įmonės, tačiau didesnių gamybos procesų sutrikimų bendrovės nefiksuoja. Kaip rašo portalas 15min.lt, koncerno SBA vadovai susidūrė su problemomis bendraujant su Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančia įmonių grupei priklausančia baldų gamykla „Mebelain“. Tačiau anot SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, interneto trikdžiai gamybos procesams įtakos neturėjo.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies ekonomikos ir verslo žmonėmis laiko buvusį Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovą Robertą Dargį, „Swedbank“ banko vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį ir nekilnojamo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininką Arvydą Avulį. Kasmetiniame delfi.

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai suvaldant koronaviruso protrūkį ir skatinant ekonomiką, finansų sektoriaus atsparumas ar tiesiog sėkmė – tai dar ilgai bus aktuali tema ieškant veiksnių, kurie lėmė, kad Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko bene mažiausiai visoje Europoje.

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir jau veikiantį banką, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.  „Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas skelbia Lietuvos ekonomikos stebuklą: palyginti su visa Europos Sąjunga, recesijos šiemet beveik nepatirsime, o vartotojų lūkesčiai – stebėtinai geri.  Bet ar tikrai šis stebuklas – tvarus? Ar gražūs lūkesčiai nėra saviapgaulė? Kalbamės apie tai su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad Lietuvoje įvyko ekonomikos stebuklas, nuosmukis minimalus, gyventojų lūkesčiai puikūs, o tuo metu vakaruose viskas blogai ir prognozės labai liūdnos.

Vyriausybės patvirtintame 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikai po krizės gaivinti skirtame „Ateities ekonomikos DNR“ plane atsiranda nebūtinų valstybei bei neskatinančių ekonomikos projektų, sako Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja. Anot Živilės Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

Naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę nustebino, teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, mažesnį nei prognozuotą ūkio nuosmukį lėmė valstybės atsakas į koronaviruso krizę.  Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 3,7 proc. ir to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu, – 5,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta trylika naujų koronavirusinės infekcijos atvejų: septyni Kauno apskrityje, po du – Vilniaus ir Utenos apskrityse, po vieną – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Keturi žmonės užsikrėtė dėl turėtų kontaktų su patvirtintais atvejais, du atvejai yra įvežtiniai, septynių žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Daugiau kaukių.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Devyni nustatyti Panevėžio apskrityje, po tris – Kauno ir Vilniaus apskrityse, po du – Šiaulių ir Klaipėdos apskrityje. Dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė dvylika asmenų, penki atvejai yra įvežtiniai, dviejų žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios.

Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko rekordinius 10,1 proc., parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau ekspertai teigia, kad atsigavimas jau prasidėjo. Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį pavadino „istoriniu“ ir teigė, kad jis yra daug didesniu nei per 2008–2009 metų finansinę krizę fiksuotas nuosmukis.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Vyriausybei trečiadienį svarstant pirmuosius ekonomikai po krizės gaivinti skirto vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, ministrų kabineto nariai susiginčijo dėl jų parengimo kokybės ir sprendimų priėmimo tempo.  Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą.   „Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios. Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Nedarbas Švedijoje dėl naujojo koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai birželį pasiekė aukščiausią nuo 1998 metų lygį. Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4 procento. Dar sausį nedarbo lygis šalyje siekė 7,2 proc., o jau gegužę sudarė 8,6 procento. Absoliutų rekordą nedarbo lygis Švedijoje buvo pasiekęs 1997 metų birželį, kuomet jis sudarė 11,7 procento.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

Įvairių šalių vyriausybėms skubant finansuoti nuosmukį išgyvenančią ekonomiką koronaviruso pandemijos metu, pasaulinė valstybių skola padidėjo iki didžiausios lygio istorijoje, tačiau tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį perspėjo, kad skubėjimas nutraukti finansavimą gali pakenkti ekonomikos atsigavimui.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.