ekonomika

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Lietuvos ekonomikai naudinga, kad koronaviruso pandemijos pradžioje valdžios vairą laikė labiau išlaidauti linkusi kairiųjų Vyriausybė, o išaugus skolai sprendimus priiminės konservatyvesnė centro dešinės valdžia, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, esant tokiai Vyriausybių sekai, galima tikėtis, kad Lietuvai pavyks išvengti ekonominių disbalansų, kurie dėl beprecedenčio skolinimosi ir ekonomikos stimuliavimo priemonių gali atsirasti kitose valstybėse.

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti į koronaviruso sukeltą krizę, tačiau pasaulio ekonomikai atsidūrus precedeno neturinčioje situacijoje, būtina mažinti nereikalingas išlaidas, valstybės investicijas nukreipiant į ekonomikos transformavimą, sako kadenciją baigiantis finansų ministras. Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Naujasis „British Airways“ vadovas Seanas Doyle'as pirmadienį paragino JK vyriausybę atšaukti reikalavimą dėl karantino iš užsienio atvykstantiems keleiviams. „Turime vėl išjudinti ekonomiką, o tai tiesiog neįmanoma, kai jūs prašote žmonių izoliuotis 14 dienų“, – internetu surengtoje aviacijos konferencijoje pareiškė S. Doyle'as, praėjus savaitei po to, kai poste pakeitė Alexą Cruzą.

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti patalpų nuomos subsidijas, žada ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Tačiau Jekaterina Rojaka įspėja, kad tokios išmokos pasieks ne visas įmones. Subsidijų gali tikėtis tik labiausiai nukentėjusių sektorių bendrovės.  „Nuomos subsidijų priemonė turėjo labai didelį poveikį daugeliui įmonių.

Viešosios investicijos turėtų atlikti „pagrindinį vaidmenį“ tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių ekonomikos atsigavime po koronaviruso pandemijos sukelto nuosmukio, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), artėjant rudens posėdžiams.

Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria. Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.

Per griežtas reguliavimas ir nulinė, ekstremali netolerancija rizikoms finansų sektoriuje pati gali tapti rizika, perspėja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, per griežtas reguliavimas ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) finansų institucijas gali paskatinti vengti rizikų, o ne jas valdyti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai to meto kainos siekė 48,8 mlrd. eurų, o jo realus pokytis, palyginti su 2018-aisiais, sudarė 4,3 procento. Patikslintas 2018 metų BVP siekė 45,5 mlrd. ir buvo 3,9 proc. didesnis nei 2017-aisiaisi, atnaujintus rodiklius ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas.   Anksčiau skelbtas 2019 metų BVP pokytis padidintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 metų – 0,3 procentinio punkto, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Lietuvos ekonomikos atsigavimas ir jos prognozės nuteikia optimistiškai, tačiau nerimo kyla dėl eksporto, jeigu koronaviruso situacija blogėtų šalies eksporto rinkose, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Matau, kaip renkami mokesčiai, juda eksportas, tai tikrai ir trečias, ir paskutinis ketvirtis teikia daug optimizmo.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Šiais koronaviruso metais, jo teigimu, krizė truko vos du su puse mėnesio. Ar tikrai yra pagrindo tokiam optimizmui, kai turime augančią valstybės skolą, galimas skyles biudžete, masinių bankrotų grėsmes ir bankų skolinimo krizę? TV3 Žinių studijoje kalbamės su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad 2009-tų krizė truko 25-is mėnesius, o šių metų krizė truko viso labo du su puse mėnesio.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą Lietuvoje nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai, mirė vienas žmogus, jis priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Daugiausia naujų atvejų užfiksuota Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 118 žmonių, septyni iš jų – reanimacijoje.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Valstybinis bankas ir valstybinės vaistinės – tai Seime kelia daug aistrų. Nors Seimas jau pritarė valstybinio plėtros banko steigimo idėjai ir ieško tolimesnių sprendimų, bet valstybinių vaistinių pasiūlymas dar kabo ore. Dauguma rinkimuose dalyvaujančių partijų nepritaria valdančiųjų iniciatyvai kurti tokias vaistines ir mano, kad vaistų kainos dėl to tikrai nesumažėtų, kalba apie valstybės lėšų švaistymą ir konkurencijos sumažinimą.

Ekonomistai ir valdžia nesutaria – Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs ar smuks. Kol ministerija ragina žmones atsakingai įvertinti būsimus rimtus pirkinius, dalis ekonomistų trimituoja, kad koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje baigėsi nė neprasidėjusi. Esą net šie metai šalies ūkiui pliusiniai, o ne minusiniai. Esą kils ir algos. Tiesa, patys darbdaviai į tokias prognozes žiūri skeptiškai.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Nauji statistiniai pramonės duomenys leidžia drąsiau teigti, kad šalies pramonė sėkmingai įveikė koronaviruso krizės iššūkius, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  „Svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį jos apimtys (atmetus „Orlen Lietuvos“ rezultatų įtaką) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės“, – komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Daugybę iššūkių sukėlusi koronaviruso krizė Lietuvai sukūrė ir unikalią galimybę transformuoti ekonomiką. Tačiau tam reikia tinkamai įsisavinti naujų Europos Sąjungos finansinių instrumentų lėšas, skirtas paspartinti Europos atsigavimą po pandemijos, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Pasak Manto Katino, jei Lietuva neįgyvendins būtinų struktūrinių reformų, šalis gali pamiršti apie išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims prilygstantį gyvenimo lygį.

Daugeliui ekonomikos sektorių koronaviruso pandemijos laikotarpiu teko ir vis dar tenka susidurti su iššūkiais. Taip pat tenka ieškoti naujų verslo strategijų. Kaip šiuo laikotarpiu sekėsi žiniasklaidos sektoriui verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“ pasakojo TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Anot jos, skaitmeninei transformacijai jau kelis metus daugelis ekonomikos sektorių ruošėsi iš anksto. „Tačiau atėjus karantinui ši transformacija įvyko per vieną naktį.

Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti  didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras. „Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per praėjusią parą patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų – mažiausiai per pastarąjį mėnesį. Keturi nauji atvejai susiję su protrūkiu Raseinių policijoje, trys užfiksuoti kituose protrūkiuose, vienas asmuo užsikrėtė nuo žinomo užsikrėtusiojo, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų ekonomikos prognozes ir teigia, jog 2020 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 procento. Kovą bankas prognozavo, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 procento. Kitąmet prognozuojamas 4,4 proc. augimas, o 2022-aisiais – 4,2 procento.  Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Koronaviruso pandemija šiais metais gali atsieiti Didžiajai Britanijai milijoną darbo vietų, o didžiausi praradimai bus fiksuojami trečiąjį ketvirtį, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Liepos–rugsėjo mėnesiais gali nelikti 450 000 darbo vietų, prognozuojama Užimtumo tyrimų instituto (IES) pranešime, kuriame įspėjama, kad blogiausiu atveju skaičius gali išaugti iki 690 000. Tyrimo autoriai prognozavo, kad ketvirtąjį ketvirtį gali nelikti dar 200 000 darbo vietų.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso situacija: * Per parą patvirtintas 51 naujas koronaviruso atvejis: 19 siejami su židiniais, dar 16 užsikrėtė nuo žinomų susirgusiųjų, trys atvejai – įvežtiniai, septynių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Šeši atvejai nustatyti Vilniaus Gabijos progimnazijoje. Užsikrėtus iš viso 13-ai iš 66-ių Raseinių policijos komisariato darbuotojų, įstaiga dirba nuotoliniu būdu.

Vos kas trečias užsienietis apie Lietuvą žino daugiau nei jos pavadinimą. O kiti mūsų šalį vis dar laiko posovietine, atsilikusia valstybe. Būtent šio stereotipo ir sieks atsikratyti Lietuvos įvaizdžiu užsienyje besirūpinantys ekspertai, kurie šiandien pristatė naują dešimtmečio strategiją. Pagrindinis jos tikslas – skleisti pasauliui žinią apie modernią ir atvirą kurti Lietuvą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino savo kritišką požiūrį į rinkos reformų šalies ekonomikoje galimybes. „Tikslinga šiandien kalbėti apie ekonomikos teoriją. Bet aš norėčiau šį klausimą perkelti į reformų plotmę. Kodėl reformos? Todėl, kad visi alternatyvininkai visai neseniai šaukė – reformos, reformos...“, – penktadienį Baltarusijos mokslų akademijoje kalbėjo A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Lietuvos ekonomikos susitraukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)  per ketvirtį sumažėjo 5,5 procento. Mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika – 4,5 procento.  Visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 11,4 proc., o tik euro zonoje – 11,8 procento. Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 6,5 proc., Estijos – 5,6 procento.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų panaudota 20,7 proc. arba 1,018 mlrd. eurų lėšų, praneša Vyriausybė.  „Gerėjančios ekonominės prognozės teikia optimizmo, tačiau ir toliau išliekame budrūs reaguodami į pandemijos keliamus ekonominius iššūkius“, – pranešime teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai toliau grasinant nukreipti baltarusiškus krovinius nuo Klaipėdos uosto į Rusiją, banko „Luminor“ ekonomistas sako, kad uostui reikėtų mažiau kliautis srautu iš Rytų į Vakarus. Pasak Žygimanto Maurico, A. Lukašenkos grasinimai uostui turėtų suteikti postūmį permąstyti savo ateitį.

Minskas pateikė Rusijos vyriausybei oficialų prašymą refinansuoti Baltarusijos valstybės 2021 metais Rusijai grąžintiną skolą, agentūrai „Interfax“ pranešė šių derybų procesą žinantis šaltinis. „Baltarusija pateikė Rusijos vyriausybei paraišką su prašymu refinansuoti 2021-aisiais grąžintiną skolą. Baltarusijos skolinių įsipareigojimų Rusijai ateinančiais metais suma siekia 600 mln. JAV dolerių“, – sakė jis.