„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos.
„Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys. Nustatoma daugiau atvejų, tačiau pacientų intensyvios terapijos skyriuose beveik nėra, taip pat mažėja mirčių. Pavyzdžiui, Ispanijoje nustatoma tiek pat atvejų, kiek ir pirmosios bangos, tačiau mažiau kritinių atvejų daug mažiau“, – teigia ekonomistas.
N. Mačiulis sako, kad šiuo metu šokas dėl koronaviruso jau praėjo ir pasekmės tiek ekonomine, tiek humanitarine prasme bus mažesnės.
„Ekonominės pasekmės mažiausios Europos Sąjungoje (ES). Toks Lietuvos atsparumas neatsitiktinumas. Tai lėmė keletas priežasčių, pirmiausia Lietuvoje nebuvo daug viruso židinių.
Be to, Lietuvoje išvykstamasis turizmas viršija atvykstamąjį. Užsidarius sienoms Lietuva laimėjo, nes lietuviai pinigus leido ne užsienyje, o Lietuvoje. Taip pat sušvelninti situaciją padėjo vyriausybės finansinės priemonės, tačiau šiandien matome, kad jos yra perteklinės. Pinigų perteklius gali lemti infliaciją“, – sako ekonomistas.
Anot jo, ES meta didžiulius išteklius ekonomikos skatinimui. Tai lemia, kad ekonomika atsigaus kur kas greičiau.
Tačiau pasak ekonomisto, tokios apimties pinigų spausdinimas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje yra nematytas. Anot N. Mačiulio, apie tokį pinigų spausdinimą Veimaro respublikoje galima paskaityti nebent ekonomikos istorijos vadovėliuose arba Ericho Marijos Remarko knygoje „Juodasis obeliskas“.
„Kai matai, kad visas socialines ir ekonomines problemas gali išspręsti tiesiog pasiskolindamas – tuomet nereikia optimizuoti valstybės išlaidų, nereikia žiūrėti, kur pinigai eina pro šoną, kur mokesčių sistema išbalansuota. Tiesiog pasiskolini už nulines ar neigiamas palūkanas, o jei niekas neskolina – atspausdina Europos Centrinis Bankas“, – sakė N. Mačiulis.
Taip pat jis sukritikavo partijų priešrinkiminius pažadus.
„Dauguma žada įvesti progresinius mokesčius ir sumažinti skurdą. Tačiau mokesčiai jau progresyviai auga, o skurdą politikai painioja su socialine nelygybe. O ją reikėtų mažinti gerinant švietimą.
Lietuvoje kas ketvirtas moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų. Neatsitiktinumas, kad tiek daug neišlaikė matematikos egzamino. Daugiausiai įsisenėjusių problemų kaimo mokyklose, kuriose yra jungtinės klasės. Tokios mokyklos bausmė vaikams, jose nėra motyvuojančios aplinkos, tinkamos infrastruktūros“, – teigia ekonomistas.
