ekonomika

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

JAV įsikūrusi viena didžiausių biotechnologijų bendrovių pasaulyje „Biogen“ šią savaitę pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ketina atlikti klinikinius tyrimus ir kitus projektus su vietos partneriais.  Bendrovė gruodžio 1 dieną atidarė atstovybę Vilniuje, pranešė „Biogen“. Jos vadovas Lietuvoje  Mikko Fernstromas sako, kad tai yra pirmoji ilgalaikio įmonės įsipareigojimo Lietuvai dalis. Vėliau „Biogen“ ieškos galimybių toliau investuoti Lietuvoje.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Vyriausybei nusprendus iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų trijų šalies oro uostų atnaujinimui, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas teigia, kad kyla grėsmė stabdyti Palangos oro uosto veiklą. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovas Saulius Kerza teigia, jog iš DNR plano teko išbraukti oro uostų atnaujinimo projektus, nes jų gali būti nespėta laiku įgyvendinti – pagal DNR planą tai reikia padaryti iki kitų metų pabaigos.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Kitų metų biudžeto deficitas neišvengiamai bus didesnis nei 5 proc., kurie dabar numatyti Seimui pateiktame projekte, sako paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, taip yra todėl, kad Seime jau yra priimti įstatymai, pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo ar įtraukiojo ugdymo, kuriems finansavimas biudžeto projekte nėra atspindėtas.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija siūlo valstybei gelbėti sektorių formuojant 100 mln. eurų užsakymą jų paslaugoms. Šios galėtų būti suteiktos apie 140 tūkst. gyventojų, kurie persirgo koronavirusu ar tiesiog jaučia sveikatos sutrikimų.  Pasak asociacijos, taip būtų padėta įmonėms, o kartu pagerinta visuomenės sveikata, rašo portalas delfi.lt.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet turėtų paskatinti ir karantino sustiprintas elektroninių atsiskaitymų spurtas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia klientus neatidėlioti reguliariųjų mokėjimų paskutiniosioms metų dienoms ir juos pagal galimybes atlikti iš anksto.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Rudens epidemiologinė kreivė Lietuvoje jau kurį laiką laikosi aukštumose, o miestų vitrinos tuštėja dėl bankrutuojančių verslų. Tačiau „Luminor" banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios viruso bangos poveikis ekonomikai – kol kas tik preliminarus. Tačiau jis siūlo žiūrėti į ateitį ir imtis priemonių tam, kad jaunimas, kilus krizei, neemigruotų iš Lietuvos.

Šalyje siaučiant koronavirusui daugelis lietuvių, nors ir jaučiasi nesaugūs dėl savo pajamų, muša nuosavų namų pirkimo rekordus. Kas tautiečius paskatino juos pirkti? Vilnietis Marijus jau seniai svajojo apie nuosavą namą. Senos statybos, 4 kambarių butą Fabijoniškėse 4 asmenų šeima iškeitė į kotedžą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Būstą Marijus įsigijo rugsėjį.

Pasaulinių technologijų milžinių, tokių kaip „Facebook“, planuojamos kriptovaliutos gali sutrikdyti Europos finansų sistemą, penktadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys. „Didžiosios technologijų įmonės gali kelti didelę riziką ekonominiu ir socialiniu požiūriu bei gali apriboti, o ne išplėsti vartotojų pasirinkimą“, – pareiškė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Nors Lietuvą purto pandemijos krizė, išaugo bedarbių skaičius, bet atlyginimas Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo net 10,4 procento. Ekonomistai sako, kad lenkiame ne tik Latviją ir Estiją, nes tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Taigi kam labiausiai didėjo darbo užmokestis ir kokio atlygio augimo galima tikėtis ateityje? Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen su paskirtąja Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte telefonu aptarė situaciją dėl vakcinų nuo koronaviruso bei Europos gaivinimo fondą. „Geras pirmasis telefono skambutis su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte dėl mūsų darbo su vakcinomis ir dėl Lietuvos planų, susijusių su #NextGenerationEU ir biudžetu“, – tviteryje trečiadienio vakarą rašė EK vadovė.

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19. Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys penktadienį paskelbė susitarimą, suteiksiantį bendrą pagrindą mažinti didelį koronaviruso pandemijos spaudimą patiriančių besivystančių valstybių skolas, bet aktyvistai teigė, kad šio žingsnio nepakanka „skolų krizių bangai“ nuslopinti. G-20 narės praeitą mėnesį susitarė skolų įšaldymo iniciatyvą pratęsti šešiems mėnesiams – iki ateinančių metų birželio, nors Pasaulio bankas ir aktyvistai ragino pasisakė už metų trukmės pratęsimą.

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį krito mažiausiai tarp 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku,  sumažėjo 1,7 proc., visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 4,3 proc., o vien euro zonoje – 4,4 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 3,1 proc., Estija naujausių duomenų nepateikė.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų – paveiks ekonomiką, kirs kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelio mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų nedarbas. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Mes vėl metų pabaigoje matysime ekonomikos susitraukimą, bet jis maždaug sieks trečdalį to ekonomikos šoko, kurį matėme šių metų pavasarį.

2021 metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei dabar biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Viskas priklausys nuo tų skaičių, kurie suguls patikslintame biudžeto projekte. Jei kalbame apie dabar pateiktą biudžetą, aš manau, kad daugiau yra rizikų, jog tas deficitas bus didesnis nei bazinis 5 proc. variantas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Verslas valstybei negrąžins maždaug ketvirtadalio dėl koronaviruso krizės šiemet atidėtų mokesčių, įspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas siūlo peržiūrėti DNR plano priemones.    „Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.

Pastarieji 4 metai akcizinių prekių rinkoje pasižymėjo ryžtingais, tačiau išankstinio planavimo stokojusiais sprendimais. Akcizai buvo didinami chaotiškai, be konstruktyvaus plano, daugiausiai koncentruojantis tik į vieną alkoholio grupę, siekiant vien biudžeto pajamų didinimo. Tai išbalansavo ne tik pačią rinką, tačiau ir aiškų matymą, koks akcizų paskirstymas skirtingoms prekių grupėms šiuo metu egzistuoja ir kiek jis vis dar padeda įgyvendinti ekonominius bei socialinius valstybės tikslus.

Naujausi paskelbti infliacijos rodikliai liudija, kad koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės turi įtakos ir kainų raidai, kuris reikšmingai sulėtėjo. Pandemijos pradžioje infliacijos sumažėjimą daugiausia lėmė atpigę degalai, bet pastaruoju metu ją mažino ir lėčiau kilusios paslaugų ir maisto prekių kainos, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė. „Tiesa, pandemija skirtingas paslaugas paveikė nevienodai – vienoms paslaugoms pingant, kai kurių kainos sparčiai stiebiasi aukštyn.

Prieš pirmą karantiną Lietuvoje į galimą pandemijos įtaką šalies ekonomikai dauguma žvelgė labai atsargiai, tačiau ekonomika atsilaikė kur kas geriau negu tikėtasi. Tačiau prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Anot SEB banko ekonomistų, esant tokioms prielaidoms, šių metų BVP būtų 1,5 proc. mažesnis negu praėjusių metų – tai 0,2 proc. punkto mažesnis prognozuojamas rodiklis, negu buvo pateikta rugpjūtį.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB). LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.

Gerai atlaikiusi pirminį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 2,2 proc. ir pagal šį rodiklį bus Europos Sąjungos (ES) lyderė, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės. Naujausios prognozės labai skiriasi nuo skelbtų gegužę – tuomet EK prognozavo, kad Lietuvos BVP susitrauks labiausiai Baltijos šalyse – 7,9 proc.  Pasak naujos EK prognozės, Latvijos ir Estijos ekonomika šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,6 proc. ir 4,6 proc.

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, įmonės kitais metais kels atlyginimus. Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiuliu teigimu, laisvų darbo vietų šiuo metu yra daug, o vidutinio darbo užmokestis augo 8 proc.

Koaliciją su konservatoriais formuojančios liberalios partijoms pateiks savo ekonominius pasiūlymus, tačiau ekonomistai mato ir už ką juos girti, ir už ką kritikuoti. Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas vaiko pinigus mokėti ne visiems tėvams – esą biurokratinis aparatas dar labiau išsipūs, o naudos bus nedaug.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.

Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.  Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus.

Lietuvos BVP trečią ketvirtį buvo 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP krito 1,7 procento. Toks skirtumas tarp šių dviejų rodiklių yra istoriškai labai didelis (darbo dienų skaičius šiemet ir praėjusiais metais buvo toks pat) ir veikiausiai nulemtas didesnio negu įprastai trečio ketvirčio grūdų bei rapsų derliaus bei sudėtingo sezoniškumo koregavimo pandemijos metu.  Per devynis šių metų mėnesius šalyje sukurtas BVP buvo 0,8 proc.