Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus. Pasibaigus karantinui ir gerėjant vartotojų lūkesčiams, pasitaisė namų ūkių vartojimo apetitas. Jau gegužę mažmeninės prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos (palyginamosiomis kainomis) jau mušė naujus rekordus: palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu jos buvo net beveik 7 proc. didesnės.
Reikšmingas žemės ūkio indėlis. Ypač didelę reikšmę trečiojo ketvirčio ekonomikos augimui turi žemės ūkis. Šio sektoriaus įtaka ekonomikai paprastai vasarą išauga net iki 7-8 proc., nors kitais ketvirčiais tesudaro maždaug 2,3 proc. Šiemet ūkininkams vasara buvo kaip niekad gera. Nuimtas didžiausias javų derlius per penkerius metus ir antras pagal dydį Lietuvos žemdirbystės istorijoje. Šių metų rezultatas nusileidžia tik 2015 m. rekordiniam derliui. Taigi, šis šuolis reikšmingai prisideda prie teigiamo bendro ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį.
Lietuvos ekonomikos struktūra pandemijai atspari. Tačiau ir kituose sektoriuose buvo stebimas atsigavimas. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos ekonomikai greitai atsitiesti pavyko dėl santykinai nedidelių karantino sukeltų nuostolių ūkiui. Lietuva ES kontekste išsiskiria pandemijos poveikiams atsparesne ekonomine struktūra. COVID-19 užkrato smaigalyje esantys turizmo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, pramogų ir kultūros, sveikatos apsaugos ir maitinimo paslaugų sektoriai Lietuvoje sudaro santykinai mažesnę sukuriamo BVP dalį nei labiau nukentėjusiose ES narėse. Tuo tarpu, pramonės, statybų ir transporto veiklos, kurios Lietuvos ekonomikoje vaidina itin reikšmingą vaidmenį, yra labiau inertiškos ir atsparesnės karantinui.
Eksportuotojai dar kartą įrodė, kad sugeba augti, net kai rinkos krenta. Reikia pripažinti, sunku buvo tikėtis, kad eksportuojantys sektoriai jau vasarą grįš į teigiamo metinio augimo zoną. Juk kertinės rinkos Europos Sąjungoje, į kurias vežame lietuviškas prekes, patyrė ženklų nuosmukį, daugelis sektorių jose neatsitiesė iki šiol. Tačiau lietuviškos apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys (be mineralinio kuro gamybos) liepą-rugsėjį buvo vidutiniškai 3,2 proc. didesnės nei atitinkamą pernai metų laikotarpį. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtys (be naftos produktų) vasarą taipogi grįžo į pernai metų lygį. Iš pavienių stambių krovininio kelių transporto įmonių komentarų susidaro įspūdis, kad šių paslaugų teikėjai taipogi sugebėjo išnaudoti atsivėrusias galimybes ir atgauti balansą. Šie rezultatai rodo, kad krizių užgrūdinti Lietuvos eksportuotojai moka greitai prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių ir augti netgi tada, kai rinkos krenta.
Trečiojo ketvirčio BVP atšokimas – tik trumpas išnirimas įkvėpti. COVID-19 pandemija Lietuvoje kelia antrą bangą ir kol nebus išrasta vakcina, privalėsime gyventi scenarijais ir patys valdyti su ja susijusias rizikas. Pasibaigus rinkimams, bauginanti užsikrėtimų statistika verčia politikus grįžti į realybę ir imtis vis griežtesnių priemonių situacijai sveikatos fronte suvaldyti. Stebint kitų šalių elgseną, neatmetama ir visiško karantino galimybė. Tai, be abejo, paveiks ekonomikos rezultatus paskutinį šių metų ketvirtį.
Ramina, kad priešingai nei pavasarį, nebėra stingdančios panikos, pirmasis karantinas užgrūdino, virusą prisijaukinom ir ramiau vertiname susiklosčiusią padėtį. Be to, nebereikia išradinėti dviračio iš naujo: centriniai bankai ir vyriausybės švirkščia grynuosius į rinką beprecedenčiais tempais, turime išbandytus ir patobulintus metodus, priemones, savo ir kitų šalių patirtis, kaip šią situaciją valdyti ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos frontuose.
INVL vyriausioji ekonomistė, Indrė Genytė-Pikčienė.
