Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai. Dalis įmonių nerimauja, ar išsaugos darbo vietas, kai kurie išvis liko be darbo.
Vien per šių metų spalio mėnesį lyginant su rugsėju bedarbių padaugėjo beveik 13, 5 tūkstančių.
Tačiau statistika rodo, kad trečią ketvirtį žmonių atlyginimai palyginus su praeitais metais vidutiniškai augo daugiau nei 10 procentų.
Ekonomistai sako, kad tam įtakos turėjo dar prieš prasidedant krizei pakeltas darbo užmokestis ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
„Pagrindinis veiksnys, stabdęs įmonių investicijas ir verslo plėtrą – būtent kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ir dėl to, matyt, darbdaviai nedrįso sumažinti atlyginimų, bent jau didžioji dalis jų, pirmojo karantino metu. Ir tikėtina, kad nedrįs to padaryti antrojo karantino metu“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gatvėje sutikti vilniečiai patvirtina statistiką. Atlyginimai didėjo ir jiems:
„Labai džiaugiuosi, bet dar labiau džiaugčiausi, jei būtų 10 procentų.“
„Aš esu pats savininkas įmonės, tai nelabai galiu sakyti. Didinom darbuotojams kažkiek, bet ne tiek daug, kiek gal norėtųsi.“
„Dirbu tai nedaug, pusę etato. Nu tai 10 procentų, Taip.“
Tačiau alga didėjo ne visiems:
„Nei keliais eurais, ir dar kaip, tik tai stoviu dabar prastovoj, be darbo likau kol kas.“
Atlyginimai daugiausia kilo viešojo sektoriaus darbuotojams – šių metų trečiąjį ketvirtį algos ant popieriaus buvo net 12,7 proc. didesnės, nei atitinkamą laikotarpį prieš metus.
Atlygis ypač didėjo sveikatos apsaugos specialistams – 20,5 procentų, švietimo sektoriaus darbuotojams – 10,4 procentų.
Privačiame sektoriuje atlyginimų augimo vidurkis buvo žemesnis – 9,3 proc. Didesnį atlygį gavo mažmeninės prekybos, IT bei pramonės sektorių darbuotojai.
„Informacinių technologijų sektorius, kuris ne tik kad nenukentėjo, bet jam buvo toks kaip ir mini aukso amžiaus. Pramonės sektorius tai pat didino darbo užmokesčius, nes praeitais metais labai nemažai pritraukė Lietuva investicijų, vos ne kas mėnesį buvo pastatoma po naują fabriką“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Vidutinis darbo užmokestis pernai siekė apie 824 eurus, šiais metais išaugo 11,2 procentais – iki 928 eurų. Pasak ekonomistų, įdomus aspektas lėmęs atlyginimo augimą – reikalavimas darbo skelbimuose rašyti atlygio dydį. Pamatęs naujokui siūlomą atlyginimą senasis darbuotojas galėjo derėtis su darbdaviu dėl darbo užmokesčio didinimo.
„Buvo kažkokie tai „pletkai“, kas kiek uždirba kokioj įmonėj, buvo kažkokie vidurkiai, medianos, bet realiai, kai atsirado tikrai atlyginimų reikalavimas skelbti atlyginimus skelbimuose, tai, iš tikrųjų, labai paskatino tam tikrus darbuotojus persidaryti darbo užmokestį arba paskatino nueiti į kitas įmones“, – teigia Ž. Mauricas.
Ekonomistai sako, kad kitais metais darbo užmokesčio augimą lems minimalaus darbo užmokesčio didinimas. Jį planuojama kelti 35 eurais iki 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“.
Prognozuojama, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlygis mažės dėl didelio biudžeto deficito, o privataus sektoriaus augimas sulėtės iki 3-5 procentų.
