Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.
J. A. Gurria pripažino, kad iki pandemijos Lietuva ekonomikos srityje gana gerai tvarkėsi ir pagal pragyvenimo lygį visosi labiausiai išsivysčiusias šalis. Tačiau dėl koronaviruso laukia nemažai iššūkių.
Esą vienas iš tokių bus valstybės skolos augimo suvaldymas. Tačiau tai reikėtų daryti tada, kai po krizės ekonomika tvirtai atsigaus.
Generalinis sekretorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis EBPO šalimis, yra daug mirštančių žmonių dėl oro taršos kietosiomis detalėmis.
Be to, J. A. Gurria pabrėžė, kad mūsų šalyje tebėra nemaža turto ir pajamų nelygybė.
„Remiantis daugeliu Lietuvos pasiekimų dabar yra pats metas atnaujinti reformas ir siekti pagreitinti konvergenciją su geriausiomis šalimis“, – sakė EBPO generalinis sekretorius.
Anot jo, daugelis šalių, taip pat ir Lietuva, turėtų padidinti aplinkosauginius mokesčius, kad dėl jų atsirastų paskatos labiau tausoti gamtą.
Paklaustas, ar Lietuva skolinasi ne per daug pinigų ir ar jai pavyks suvaldyti skolą, jis sakė, kad šiuo metu svarbiausia yra kova su korona virusu.
„Turi sudėti viską, ką turi, prieš pandemiją – visus reikalingus išteklius. Aišku, 2020 m. mes gyvename be vakcinos. Dalį kitų metų veikiausia irgi gyvensime be vakcinos ir galbūt tik jų II-III ketvirtį ji taps prieinamesnė.
Tačiau pirmiausia turite kovoti ir nugalėti virusą. Dėl etinių ir moralinių priežasčių privalu sumažinti mirusiųjų ir užsikrėtusių žmonių skaičių, nes tai tiesiogiai susiję su ekonomika po pandemijos ir su socialiniais kaštais“, – komentavo J. A. Guria.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta komentavo, kad EBPO pristatytos įžvalgos, prezidento nuomone yra ypač aktualios ir savalaikės.
„Aktualios ir savalaikės yra dėl to, kad mes turime valdžių perdavimą ir naujoji valdančioji koalicija formuos tiek Vyriausybės programą, tiek ir jos įgyvendinimo planą. Šiuo metu pasinaudoti geriausia kitų šalių praktika ir geriausia pasaulyje ekspertize ekonominės ir socialinės politikos klausimais yra labai pravartu ir tai bus padaryta“, – sakė S. Krėpšta.
Ji neatmetė, kad ateityje aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje turėtų didėti.
EBPO (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje.
EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą.
Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje. Lietuvai prisijungus prie EBPO, šiai priklauso 36 valstybės.
Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d.
