ekonomika

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2020-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomikos augimas šiemet lėtės dėl vangios svarbiausių eksporto partnerių ūkio plėtros, BVP augs iki pustrečio procento. Pagrindine rizika išlieka didėjanti tarptautinės prekybos įtampa. Prognozuojama, kad Lietuvos įmonių investicijos taip pat augs lėčiau, tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas dar išliks spartus, toliau augs darbo imigracija.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs maisto produktai, o dėl to nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per gaisrą Ekonomikos, teisės, viešbučių ir restoranų verslo kolegijoje žuvo viena studentė, nukentėjo kiti 27 žmonės, o dar 14 žmonių laikomi dingusiais, ketvirtadienį pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai. Tarp sužeistų žmonių yra 13 paauglių ir septyni ugniagesiai, sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad ketvirtadienį 6 val. 45 min.

Dėl premjero Sauliaus Skvernelio nedarbingumo Virginijus Sinkevičius iš ekonomikos ir inovacijų ministro pareigų bus atleistas šeštadienį. V. Sinkevičius sekmadienį tampa eurokomisaru ir nebegali eiti jokių kitų pareigų.  Jis yra įteikęs atsistatydinimo prašymą, tačiau nėra kam jo pateikti prezidentui. Premjeras Saulius Skvernelis nuo praėjusios savaitės iki penktadienio turi nedarbingumą. Dekretą dėl ministro atleidimo pasirašo prezidentas.

Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. Pasak Donaldo Trumpo, susitarimas užtraukia per didelę ekonominę naštą amerikiečiams. Tokį Junginių Valstijų sprendimą pasmerkė Prancūzija ir Japonija, dėl jo apgailestauti ėmė net Kinija. Milijonai žmonių protestuoja visame pasaulyje ir skatina valstybių lyderius imtis kovos veiksmų su klimato atšilimu.

Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį trečią kartą iš eilės sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau šis JAV centrinio banko pinigų politiką formuojančio Federalinis atvirų rinkų komiteto (FOMC) sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai.

Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje, rašoma „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilkienės pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Lietuviai turi paslėptų „gabumų“: uždirba daug mažiau nei vidutinis europietis, tačiau pinigų išleidžia beveik tiek pat. Tačiau slypi už to ne pačios gražiausios priežastys, o viena iš jų – tautiečiai visai nemoka taupyti. O pasitaupyti jau reikėtų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet algos šalyje augs nebe taip sparčiai kaip pastaraisiais metais, toliau brangs paslaugos, o viską dar labiau sujaukti gali nerimo ženklai pasaulio ekonomikoje, iš kurios nebežinia, ko tikėtis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Ilgą laiką – beveik dešimtmetį tik mažėjęs nedarbas šalyje vėl suka aukštyn. Ekonomistai dėl to kaltina darbdavius, išskėstomis rankomis priimančius imigrantus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir dar priduria, kad lietuviams išsireikalauti didesnės algos iš darbdavių bus vis sunkiau. Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, sako, kad yra privalu matyti realybę ir kaupti biudžeto rezervą. Anot jo, Vyriausybė išmoko 2008-2009 metų krizės pamokas ir kaupia rezervus tam atvejui, jei situacija pablogėtų. „Turime matyti realybę, kaupti biudžeto rezervus, tą mes ir darysime atsakingai.

Pastaruoju metu politikai lemia finansų rinkų nuotaikas stipriau nei pačio ekonominės nuotaikos. Šios savaitės rezultatas yra 2:1. Nykokai prasidėjęs rugsėjo mėnuo gąsdino investuotojus, tačiau savaitė baigiasi gana neblogai. Pasaulio akcijų kainas atspindintys indeksai vėl įgyja sodrią žalią spalvą. Ketvirtadienį pagrindiniai indeksai kilo virš procentinio punkto ir vėl stiebiasi link rekordinių aukštumų. Priežastys yra kelios ir jos turi ilgalaikį poveikį.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

 Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad vaiko pinigai didės, tačiau kol kas nėra aišku, kiek tiksliai. „Aš manau, kad vaiko pinigai didės, dėl paties dydžio dar nėra galutinai apsispręsta. Tai priklausys nemaža dalimi ir nuo realybės testo, kuris bus ateinančią savaitę – atnaujintos ekonomikos prognozės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Lietuva pagal ekonomikos metinio augimo spartą antrąjį šių metų ketvirtį aplenkė kitas dvi Baltijos valstybes, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,9 procento. Latvijos ūkio metinis augimas, įvertinus abu šiuos veiksnius, siekė 2,1 proc., Estijos – 3,8 procento.

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Nors šalies gyventojų pajamos ir toliau nuosekliai auga, praraja tarp vyrų ir moterų pajamų Lietuvoje tebelieka didelė. Pastebima, kad reikšmingas moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas fiksuojamas aukštos kvalifikacijos specialybėse – tarp gydytojų, IT specialistų ir inžinierių. Įdomu tai, kad moterų vidutinės mėnesio pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc.

Didesnių atlyginimų laukiantiems lietuviams žinia iš ekonomistų: teks susitaikyti su tuo, kad jei algos netrukus ir didės, tai labai nesmarkiai. Tiesa, ekspertai ramina, kad „Brexito‘“, prekybos karų ir menkstančio eksporto kontekste Lietuva laikosi kaip reta tvirtai.

Kitąmet pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų ir ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją. Tuo metu Lietuvos augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., bet nuosmukio tikimybė išlieka nedidelė, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Pagrindinė priežastis pasaulio ekonomikos lėtėjimui – didėjantis pasaulio prekybos suvaržymas bei politinis neapibrėžtumas, JAV ir Kinijos prekybos karas.

Būsto paskolų brangimas lietuviams vienas didžiausių Europoje. Bankai ir ekonomistai aiškina, kad brangstančios paskolos – normalus, sveikos ekonomikos ženklas. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, vakarų ir šiaurės Europoje būsto paskolos pinga. Kodėl? Įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos.

  Lietuvai kol kas nereikia imtis ekonomikos skatinimo priemonių, tačiau nei susiklostytų nepalankios išorės aplinkybės, valstybė bus pasiruošusi, sako premjeras.   Pasak Sauliaus Skvernelio, viena priemonių rizikoms suvaldyti yra rezervo kaupimas. „Rezervų kaupimas.

Oficialu. Seimas neseniai patvirtino – kitąmet lapkričio 2-oji bus nebe darbo diena, o laisvadienis kapams lankyti. Idėjos autoriai Seimo nariai tikina, kad nuo darbų laisva laprkičio 2-oji būtina norint tinkamai pagerbti mirusiuosius, tačiau tokį sprendimą kritikuoja ir darbdavių atstovai, ir ekonomistai. Dviprasmiškai naują išeiginę vertina net ir darbuotojų konfederacijos.

Ekonomikos ir Energetikos ministerijų jungimas iki Seimo rinkimų būtų neįmanomas, o priimant sprendimą reikėtų gerai įvertinti galimą naudą ir žalą, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. „Manau, tai būtų tiesiog neįmanoma padaryti per likusius metus laiko, tai sudėtingas procesas, kurį galima daryti iš karto po rinkimų.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

  Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.   Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Vilniuje įsikūrusi UAB „Hnit-Baltic“ įmonė, geografinių informacinių sistemų lyderė Baltijos šalyse, pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, turėdama ambicingų tikslų. „Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.

Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas, o daugiausiai klausimų kyla dėl dabartinės Vyriausybės pradėtų reformų tęstinumo, teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), balandį smuko nuo, patikslintais duomenimis, 105,6 punkto mėnesiu anksčiau iki 104 punktų, pasiekęs žemiausią nuo 2016 metų rugsėjo lygį. Bendras pasitikėjimo indeksas smunka jau dešimt mėnesių iš eilės. Analitikai prognozavo, kad šis pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažės tik vidutiniškai 0,5 punkto.

Finansų analitikams kalbant apie sulėtėjusią ekonomiką ir galimas neigiamas finansines pasekmes ateityje, Lietuvoje atlyginimai toliau auga. Investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga sako, kad ruoštis neigiamiems scenarijams ateityje yra privalu. Pašnekovė J. Jurga, kalbėdama apie dabartinę ekonominę situaciją, pastebi, kad tam tikras sulėtėjimas ekonomikoje jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Pasaulio ekonomikų augimas lėtėja.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Naujausios Lietuvos banko prognozės rodo, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, Lietuvos ekonomikos augimas irgi turėtų šiek tiek sulėtėti: pernai siekęs 3,4 proc., šiemet sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, gyventojams nėra dėl ko nusiminti: jų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga. „Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga. Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.