Kasdienis vaizdelis sostinėje, kai vidurdienį greta prabangių automobilių lauko kavinių staliukus nusėda būriai pietaujančiųjų, kurie už maistą nepagaili ir dešimčių eurų, 600-ams tūkstančių Lietuvos skurstančiųjų gali sukelti mažų mažiausiai susierzinimą. Tačiau statistika nepalaužiama: gyvenimas šalyje gerėja, o atlyginimai auga.
Paskelbti naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad dabar, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviai „į rankas“ uždirba net 13 procentų daugiau. Dažnas darbingo amžiaus praeivis, bent jau sostinės gatvėse, patvirtina, kad tai panašu į tiesą:
„Manau, tikrai žmonės gyvena geriau. Kai leidau atostogas Nidoje, sprendžiant iš kainų ir kad žmonių buvo pilna, kavinėse turėjai rezervuotis vietas, tikrai gyvenimas gerėja, ne blogėja.“
„Manau, kad gerėja. Remiuosi tėvų pasakojimais, kaip buvo anksčiau, tai bendrai atrodo, kad tikrai labai stipriai gerėja situacija.“
„Pastebiu, kad prieš metus kokie buvo atlyginimai, kokie yra dabar – atrodo, kad gerėja.“
„Gerėja, turbūt. Sprendžiu iš žmonių kiekio parduotuvėse gal.“
„Man turbūt daugiau į minusą. Nes aš pensininkas esu.“
Pasak Statistikos departamento, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje pasiekė 818 eurų. Tiesa, pastaraisiais mėnesiais algos labiau džiugino viešojo, o ne privataus sektoriaus darbuotojus. Jeigu vidutinė valdininkų alga priartėjo prie 850-ies eurų, privataus sektoriaus darbuotojų algos „į rankas“ vos perkopė 800-us.
„Darbo užmokestis buvo pakeltas sveikatos įstaigų darbuotojams – slaugytojams, gydytojams. Praėjusiais metais turėjo įtakos ir mokytojų darbo apmokėjimo reformos pokyčiai“, – sako departamento atstovė Dalia Iliekytė.
Tiesa, žvelgiant į pastarųjų mėnesių skaičius, jau pastebimas algų augimo lėtėjimas. Jeigu pastaraisiais metais atlyginimai vidutiniškai šokteldavo dešimtadaliu, ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais tempas smuktels perpus.
„Antrą šių metų ketvirtį privačiame sektoriuje atlyginimų augimas vos viršijo 6 proc. Nors tai yra gan spartus tempas ES kontekste, bet buvo lėčiausias nuo 2015 m. Prognozuojame, kad ir toliau lėtės ir kitąmet gali siekti tik 5 proc“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kur kas niūresnės – pasaulinės prognozės. Tvyrant nežiniai dėl „Brexit‘o“ ir įsiplieskus prekyboms karui tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, pasauliniam ekonomikos augimui žadamos tik per praėjusią krizę matytos žemumos.
„Mes prognozuojame, kad kitais metais pasaulio BVP augimas bus lėčiausias nuo pasaulinės finansų krizės, nesieks 3 proc. Ir bus ne viena didelė pramoninė valstybė, kuri atsidurs recesijoje – turbūt, ir Vokietija, ir Italija“, – sako N. Mačiulis.
Dėl šių priežasčių neišvengiamai lėtės ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas. Jam irgi žadamas smukimas nuo beveik keturių iki dviejų procentų. Tačiau ekonomistai ramina, kad nieko panašaus į prieš dešimtmetį patirtą krizę kol kas nematyti. O ilgai į viršų kilę atlyginimai esą galiausiai turi spausti stabdžius – darbdaviai paprasčiausiai jau nebeturi iš kur didinti algas.
„Mes taip pat jau kurį laiką prognozuojame, kad atlyginimų augimas šalyje sulėtės. Tai lems ne tik lėtesnis Lietuvos ekonomikos augimas, bet ir tai, kad atlyginimai jau kurį laiką augo labai sparčiai ir toks spartus atlyginimų augimo tempas negali išsilaikyti“, – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistė Laura Galdikienė.
Pasak Lietuvos banko ekonomistų, žmonės vis dar galės įpirkti daugiau prekių ar paslaugų, nes algos vis dar augs kiek sparčiau nei kainos. O būsto rinkoje didelių pokyčių vis dar nežadama – Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų normos. Tiesa, būsto kainoms mažėti ekonomistai priežasčių nemato. Klausiami, ar tautiečiams jau metas rimčiau pagalvoti apie santaupas juodai dienai, ekspertai atsako šitaip.
„Atsargumas niekada nepakenkia. Svarbu turėti pagalvę, kad nereikėtų susiveržti diržų sunkesniais laikais. Taupyti reikėjo visą pakilimo laikotarpį, kai augo atlyginimai“, – teigia L. Galdikienė.
Beje, kaip visada, statistika pateikia ir negražių skaičių. Be to, kad pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių Europos Sąjungoje, akis bado ir atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Minėta 818-os eurų „į rankas“ suma yra visų dirbančiųjų vidurkis. Atlyginimus išskaidžius pagal lytį, vyrai vidutiniškai uždirba daugiau kaip 860 eurų, o moterys – kone šimtu eurų mažiau.
