Pagrindinė priežastis pasaulio ekonomikos lėtėjimui – didėjantis pasaulio prekybos suvaržymas bei politinis neapibrėžtumas, JAV ir Kinijos prekybos karas.
Šaltasis karas tarp pasaulio milžinių
Tai kelia įtampą prekybos fronte ir finansų rinkose, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Ženklų, kad pasaulio ekonomikoje įtampa yra didžiausia nuo 2009 metų, yra gana daug. Kinijos ekonomikos augimas yra lėčiausias per pastaruosius 30 metų. Nerimo ženklus galime matyti beveik visur – ekonominės politikos apibrėžtumas pakilęs į aukščiausią lygį. Viena pagrindinių to priežasčių –besitęsiantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos. Tai yra šaltasis karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurio pabaigą sunku įsivaizduoti“, – žurnalistams antradienį kalbėjo N. Mačiulis.
Kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę „Swedbank“ ekonomistai sumažino iki 2,9 proc. ir mano, kad išlieka nemaža ir dar prastesnio scenarijaus rizika. Štai Vokietijai prognozuojamas tik 0,2 proc. siekiantis augimas, šalies ekonomika gali pasinerti į trumpalaikę recesiją.
„Šiek tiek nustebino tai, kad pirmoji ir labiausiai pažeista valstybė buvo Vokietija, kuri pastarąjį dešimtmetį buvo visos Europos Sąjungos (ES) pažiba. Panašu, kad Vokietija yra techninėje recesijoje, tai gana didelis Vokietijos pramonės susitraukimas, galimai turėsiantis poveikį ir kitiems sektoriams“, – prognozavo ekonomistas.
Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau vykdys tokią protekcionistinę politiką, kurią matėme 12 mėnesių, išlieka dar didesnė recesijos tikimybė, pažymi N. Mačiulis.
Pasaulio problemos Lietuvos dar nepasiekė
Nepaisant įtampos tarp pasaulio ekonomikos milžinių, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) viršijo visas prognozes ir augo 4,2 proc., taip pat nesulėtėjo nei pramonės, nei investicijų augimas.
„Šiuo metu signalo apie aštrėjančią problemą nėra. Labiausiai ir džiugina, ir stebina, kad Lietuvos eksporto užsakymai visai nesumažėjo iš išlieka panašiame lygyje, kuriame buvo nuo 2016 metų“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 5,5 procento, o materialinės investicijos pirmąjį pusmetį augo net 12,7 procento.
Šių metų Lietuvos BVP prognozę „Swedbank“ padidino iki 3,7 procento, tačiau 2020 metais numato vos 2 proc. sieksiantį augimą.
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimas 2020 ir 2021 metais sulėtės iki 5 proc., o infliacija išliks kukli ir sieks tik 2,5 procento, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.
„VDU šiemet įspūdingais tempais augo Lietuvoje, daugiausiai dėl įgyvendintos mokesčių reformos. Bet jau matome, kad yra atlyginimų augimo lėtėjimas, labiausiai – privačiame sektoriuje. Tai vienas iš signalų, kad arba įmonės jaučia nerimo ženklus, arba turi mažiau galimybių didinti užmokesčius. Prognozuojame, kad ir toliau atlyginimų augimas lėtės“, – svarstė N. Mačiulis.
Ekonomistas teigia, kad Lietuvoje kol kas sunku jausti nerimą dėl pasaulio ekonomikos lėtėjimo.
„Lietuvos ekonomikos augimą kitąmet vis dar prognozuojame sieksiant 2 proc. Nepanašu, kad iki metų galo kažkas labai sublogs ir suprastės, ypač dėl žemės ūkio sektoriaus gerų rezultatų“, – teigė N. Mačiulis.
Kokia „Brexit“ įtaka Lietuvai?
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES be susitarimo iki spalio 31 d. šiuo metu yra realiausias scenarijus, ekonomistai mano, kad jo tikimybė – 55 proc. Kitas numatomas scenarijus – dar vienas derybų termino pratęsimas.
„Nei ES yra linkusi persiderėti, nei B. Johnsonas yra linkęs sutikti su tuo, ką dabar siūlo ES. Lieka vienintelis kelias – sunkus pasitraukimas. Tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė bus sunkioje recesijoje, o tai turės įtakos visai ES. Baltijos šalys nėra labai pažeidžiamos nuo Jungtinės Karalystės problemų“, – teigė N. Mačiulis.
Baltijos šalys „Brexit“ pajus, tačiau pasekmės nebus itin reikšmingos, nes Lietuvos ir Jungtinės Karalystės dvišalė prekyba yra palyginti nedidelė, o pastaraisiais metais išlieka stabili.
