Lietuvai kol kas nereikia imtis ekonomikos skatinimo priemonių, tačiau nei susiklostytų nepalankios išorės aplinkybės, valstybė bus pasiruošusi, sako premjeras.
Pasak Sauliaus Skvernelio, viena priemonių rizikoms suvaldyti yra rezervo kaupimas.
„Rezervų kaupimas. Jeigu atsiras momentas, kad mes turėsime skatinti vidaus rinką ar didinti taip vadinamą išlaidavimą, tai tą darysime – priklausomai nuo situacijos, kokia susiklostys tarptautinėse rinkose, kalbant apie kažkokį galimą poveikį ekonomikai“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Kol kas tokių priemonių imtis mums nėra jokio reikalo“, – pridūrė premjeras, atsakydamas į klausimą, kokių sprendimų yra numačiusi Vyriausybė, JAV ir Vokietijai imantis priemonių ekonomikai skatinti ir kalbant apie artėjančią krizę.
Anot S. Skvernelio, valstybės rezervas šių metų pabaigoje gali siekti ir 1,5 mlrd. eurų.
„Planuojame, kad metų pabaigoje greičiausiai bus gerokai daugiau negu milijardas eurų, dabar skaičių nepasakysiu. Buvo skaičiai įvardijami ir 1,5 mlrd. eurų“, – sakė ministras pirmininkas.
Finansų ministras Vilius Šapoka pernai spalį sakė, kad valstybės rezervas šiemet, tikėtina, išaugs iki 1,5 mlrd. eurų.
Finansų ministerija kovo pabaigoje sumažino šių ir kitų metų Lietuvos ūkio augimo prognozes iki atitinkamai 2,6 proc. ir 2,4 proc. Pernai ministerija 2019 metams prognozavo 2,8 proc. BVP augimą, o 2020 metais – 2,5 proc.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas šią savaitę pareiškė, kad jo šalis krizės atveju ekonomikos palaikymui galėtų skirti 50 mlrd. eurų. O. Scholzas leido suprasti, jog skubios priemonės, jo nuomone, nėra būtinos.
Tačiau ekspertai sako, jog, atsižvelgiant į įvairius įspėjamuosius ženklus, kurių matyti ir šalyje, ir už jos ribų, Vokietijos vyriausybei reikia pakeisti savo biudžeto politiką.
