Džiugi žinia – dvidešimtmetį mūsų šaliai neregėtas rekordinis imigrantų srautas – liepos mėnesį Lietuvą papildė daugiau nei 5 tūkstančiai gyventojų. Tiesa, lietuvių iš jų – tik kiek daugiau nei pusė. Iš viso per 7 mėnesius į mūsų šalį atvyko apie 28 tūkstančius imigrantų, 17 tūkstančių iš jų lietuviai.
„Jeigu pažiūrėtumėm Lietuvos Respublikos piliečius, kurie imigruoja į Lietuvą. Tai absoliutūs skaičiai yra labai panašūs kaip buvo 14-ais, 15-ais metais, tačiau daugėja imigrantų iš trečiųjų šalių, t. y. Baltarusijos, Ukrainos“, – sako statistikos departamento atstovė Alina Norgelaitė.
Lietuvoje šiuo metu užregistruota beveik 2 milijonai 800 tūkstančių gyventojų, tad iki apdainuotų 3-ijų milijonų trūks, regis, dar ilgai. Liūdna statistikos pusė ir ta, kad tautiečių, besirenkančių kurti gyvenimą svetur, vis dar daugiau nei grįžtančių. Maža to, šiemet per pirmus septynis mėnesius emigravo daugiau lietuvių, nei pernai per visus metus.
„Iš Lietuvos emigravo per 7 mėnesius 22 tūkstančiai žmonių. Tai yra keturiais tūkstančiais daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. 85 procentus emigrantų sudarė Lietuvos piliečiai“, – pasakoja A. Norgelaitė.
Populiariausios išvykstančiųjų kryptis nesikeičia daugelį metų. Lietuviai vis dar tūkstančiais plūsta į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją. O štai Lietuvą antrais namais renkasi ne tik ukrainiečiai, baltarusai ir rusai. Mūsų šalį, kaip tą, kurioje verta dirbti, vis labiau atranda ir egzotiškų kraštų piliečiai.
„Yra ir iš Kolumbijos, ir iš Nigerijos, ir iš kitų Afrikos valstybių. (sujungti) Didėja skaičius tų užsieniečių, kurie atvyksta iš Indijos. Indijos piliečiai atvyksta kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Bendravimas anglų kalba taip pat yra priimtinas“, – teigia migracijos departamento atstovė Liucija Voišnis.
Pasak investuotojų forumo atstovės Rūtos Skyrienės, darbdaviams atvykstanti darbo jėga iš trečiųjų šalių – kol kas vienintelis išsigelbėjimas. Esą šiuo metu darbuotojų trūkumas dažnai stabdo šiuo metu itin sparčiai augančią Lietuvos ekonomiką. Verslui esą ypač sunku rasti darbuotojų statybų, transporto ir maisto gamybos sektoriuose.
„Auga ekonomika, auga gamyba. Plečiasi. Vien investuotojai sakė, kad virš 70 procentų priims naujų darbuotojų. Tai reiškia tą rinkos dalį reikia kažkuo užpildyti. O mūsų bedarbystės lygis yra palyginus mažas“, – sako investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė.
Šiuo metu oficialiai darbo ieškosi maždaug šeši procentai Lietuvos gyventojų. Pasak darbuotojų profsąjungų, jei taip trūksta darbo jėgos, daugumą šių oficialių bedarbių galėtų būti įdarbinti. Tereikia daugiau valdžios ir verslininkų noro. O dėl atvykėlių iš trečiųjų pasaulio šalių darbuotojus atstovaujančios profsąjungos skambina pavojaus varpais. Esą tai rodo, kad užuot mėginę sulaikyti lietuvius nuo emigracijos, darbdaviai renkasi pigesnį kelią. Radęs pigesnių darbuotojų iš svetur, verslas stabdo lietuvių algų didėjimą šalyje.
„Godumas yra beribis. Tas noras visą laiką mažinti kaštus. Žiūrėkit, kokie sektoriai rėkia, kurie yra pelningi. Pažiūrėkit deklaracijas visas, pažiūrėkit pagaliau į tas mašinas, kurios stovi prie tų kurie rėkia, tai suprasit, kad tai nėra tas skurstantis sektorius“, – pasakoja darbuotojų profsąjungų atstovė Gražina Gruzdienė.
Be to, pasak profsąjungos, dalies lietuvių-verslininkų godumu jau skundžiasi ir patys atvykėliai:
„Lietuvoj nedarom tvarkos nei su darbo laiko apskaita, nei su darbo užmokesčiu. Tai čia įvežti žmonės eksplotuojami kaip ir mes buvom, baltieji vergai. Atvažiuoja ir neatsiskaito su tais yra buvę. Čia statybos sektoriuje. Vien tai, kad jie dirba penkias dienas po 12 valandų. Ar gi tai nesiaubinga?“
Darbdaviai tikina, kad atvykėlių iš trečiųjų šalių dar tiek mažai, kad lietuvių atlyginimams joks pavojus nekyla. Darbdaviai aiškina priešingai – esą pati Lietuvos valdžia galėtų būti dar atviresnė darbuotojams iš trečiųjų šalių.
„Pažiūrėkim į patį įmigracijos departamento puslapį. Ten lietuvių, anglų ir rusų kalba. Jeigu pažiūrėsime Lenkijos, to padalinio – ten pas juos aštuonios kalbos. Ir kiniečių, ir vietnamiečių. Tai iš karto rodo požiūrį. Laukiami žmonės, geri specialistai“, – pasakoja R. Skyrienė.
Pasak Migracijos tarnybos, užsieniečių prašymai apsistoti mūsų šalyje atmetami pakankamai dažnai. Pernai nepatenkinta apie 1000 prašymų iš ..??… Dažniausios atmetimo priežastys – pateikiama melaginga informacija apie įdarbinimą Lietuvoje, skolos ar kriminalinė praeitis gimtosiose šalyse.
