Įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos. Lietuvoje jos per pastaruosius 5 metus, nuolat augo. Nuo 1,84 iki 2,36 procento.
Be to, šiemet Lietuvoje palūkanų augimas yra vienas sparčiausių visame senajame žemyne. Lyginant šių ir praėjusių metų birželį, euro zonoje greičiau nei Lietuvoje vidutinės palūkanos augo tik Graikijoje ir Ispanijoje. Po to rikiuojasi visos trys Baltijos valstybės, kurių viršuje – būtent Lietuva.
„Kiekvieną dieną parduodam butus ir kiekvieną dieną bendraujam su būsto pirkėjais. Tai jeigu prieš gerus pusantrų metų jie sakydavo, kad būsto paskolos marža būdavo 1,7-1,8. Dabar ji tikrai yra virš 2,2-2,3. Galima sakyti, ta kaina, pinigų kaina, ji pakankamai ženkliai pakilo“, – sako „EIKA“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.
Nekilnojamo turto vystytojai kartu su Lietuvos banku aiškina, kad tokį paskolų brangimą lėmė dvi priežastys. Tai – suaktyvėję vis daugiau butų miestuose perkantys gyventojai ir, antra, bankų skaičiaus šalyje sumažėjimas. Dėl to esą būsto paskolas dalinantys bankai gali sau leisti kelti palūkanų normą:
„Per gerus metus būsto Vilniuje yra parduodama 70 procentų daugiau. Tų pačių būsto paskolų klientų irgi padaugėjo, o bankų tuo tarpu nepadaugėjo“, – sakė M. Žibūda.
„Ką mes matėme pastaraisiais metais: bankų skaičius Lietuvoje mažėjo, keli didieji bankai jungėsi, paliko rinką. Bankų skaičius mažėjo, o paklausa kreditui nemažėjo, netgi augo. Bankai neprarasdami klientų galėjo padidinti palūkanų normas ir taip išlaikyti vis dar augančią paklausą. Jie tiesiog gali pasinaudoti ta situacija ir kelti palūkanų normas“, – teigia Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.
Komercinių bankų atstovai aiškina, kad tokios būsto paskolų palūkanos Lietuvai įprastos. Esą Lietuvoje paskolos vis dar pigesnės nei Latvijoje ir Estijoje, dėl to priežasčių lietuviams skųstis esą nėra.
„Kai būsto paskolų palūkanos ilgą laiką buvo vienos mažiausių Europoje, normalu, kad vienintelis kelias joms keistis yra tik į viršutinę pusę. Jeigu lyginti Lietuvą, Latviją irs Estiją būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra mažiausios“, – sako bankų asociacijos atstovas Vilius Tamkvaitis.
Nors būsto paskolos Lietuvoje pigesnės nei Latvijoje ar Estijoje, visas Baltijos valstybes kartu galima vadinti kone brangiausių paskolų regionu. Įdomu tai, kad tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija paskolos kone visu procentu pigesnės nei Lietuvoje. Ne gana to vakarų Europoje vidutinės būsto paskolų palūkanos ir toliau traukiasi. Kol Lietuvoje skolintis būstui tampa vis brangiau, tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija būsto paskolos pinga.
Tiesa, bankai aiškina, kad lyginti lietuviškų paskolų su vokiškomis negalima. Esą vakarų Europoje ekonomika keičiasi lėčiau. Dėl to esant mažesnei rizikai paskolos ten pigesnės:
„Vakarų Europoje klientų rizika yra mažesnė, ekonomika ten auga stabiliau ir ilgesnį laiko tarpą.“
Tuo metu Šiaurės Europos valstybėse vidutinės būsto paskolų palūkanos dar mažesnės. Danijoje ar Suomijoje būsto paskolos dalinamos su nulinėmis arba net neigiamos palūkanomis. Ekonomistai aiškina, kad tokios paskolos gyventojams nors ir atrodo patrauklios, signalizuoja apie ekonominius pavojus.
„Jeigu pasižiūrime į eksperimentus Skandinavijoje, kur vienas arba kitas bankas arba įžengia į neigiamas palūkanas, tai atrodytų, kad pas mumis kaip ir kažkas tai ne taip, bet reikia suprasti, kad kai mes žaidžiame neigiamomis palūkanomis arba nulinėmis palūkanomis tokios situacijos yra gąsdinančios. Jos yra šauklys to, kad ekonomikoje nėra gerai“, – kalbėjo finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad būsto paskolų palūkanos šalyje artimiausiu metu stabilizuosis.
