Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.
Pasak apžvalgos, parengtos anonimiškai apklausus įmonių vadovus, Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių aukštu kyšininkavimo lygiu, ypač valstybės užsakymų srityje.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 2018 metais Lietuvos įmonės, siekdamos užtikrinti valstybės užsakymus, kyšiams skyrė vidutiniškai 13,8 proc. sutarčių vertės – 3,7 procentinio punkto daugiau nei 2017-aisiais. Latvijoje ši dalis padidėjo nuo 5,1 proc. iki 5,3 proc., Estijoje – sumenko nuo 3,9 proc. iki 2,5 procento.
Bendras įmonių kyšininkavimo lygis Lietuvos pakilo nuo 8,4 proc. iki 9,9 proc., Latvijoje – nuo 7,1 proc. iki 8,3 proc., o Estijoje – smuko nuo 5,5 proc. iki 5,0 proc. pajamų.