Pašnekovė J. Jurga, kalbėdama apie dabartinę ekonominę situaciją, pastebi, kad tam tikras sulėtėjimas ekonomikoje jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Pasaulio ekonomikų augimas lėtėja. Tai reiškia, kad Lietuvoje lygiai taip pat – jeigu 2018 m. ar 2017 m. ekonomikos augimas buvo pakankamai didelis ir siekė daugiau kaip 4 proc., tai dabar prognozuojama 2,7 proc., o ateinančiais metais – tik 2,6 proc.“, – pastebi J. Jurga.
Krizės išvengti nepavyks
„Evernord“ vadovė J. Jurga, vertindama krizės apraiškas ekonominėje erdvėje, sako, kad nors rinkos svyravimai, kurie gali atnešti neigiamų pasekmių, egzistuoja.
„Mūsų įmonės nuomone, kol kas baimintis nereikėtų. Jeigu pasižiūrėtumėme į globalių analitikų atliktas apklausas, kuriose savo nuomonę išreiškė 1500 finansų vadovų, 67 proc. apklaustųjų prognozuoja, jog Amerikos rinka atsidurs recesijoje iki trečiojo ketvirčio, kitaip tariant, jau kitais metais. Tuo tarpu 84 proc. mano, kad tikrasis finansinis išbandymas bus patirtas 2021 m. Dar niekada nebuvo istorijoje, kad visi analitikai vieningai teigtų, jog po šešiolikos mėnesių mes turėsime krizę“, – sako J. Jurga.
Pašnekovė aiškina, kad finansų analitikai, vertindami rinkos pokyčius, pasitelkia įvairius ekonominius rodiklius, kurie gali signalizuoti apie artėjančią ekonominę krizę. Vienas iš tokių rodiklių – obligacijos palūkanų įvertinimas, kuris šiandien nieko gero nežada.
„Kuomet trumpalaikės obligacijos palūkanos susilygina su ilgalaikėmis dešimties metų palūkanomis, tai šiandien jos yra priartėjusios arti nulio. Tai yra signalas, kad krizė įvyks po šešiolikos mėnesių“, – pabrėžia J. Jurga.
Taip pat „Evernord“ vadovė J. Jurga priduria, kad Amerikoje faktinis BVP viršijo normalizuotą – tai irgi gali perspėti apie galimą krizinį laikotarpį ateityje.
„Amerikos normalizuotas BVP (Bendrasis vidaus produktas – aut. past.) viršijo faktinį, vadinasi, krizės reikėtų laukti trejų metų laikotarpyje. Šis pokytis įvyko pernai, vadinasi, ekonominis nuokrypis gali būti patiriamas jau po dvejų metų“, – priduria pašnekovė.
Nusakyti galimos ekonominės krizės dydį, pasak pašnekovės, nėra įmanoma, tačiau pastebėti pasikartojančias krizės tendencijas, remiantis analitikų atliktais tyrimais, galima.
„Julius Baer“ banko analitikai atliko tyrimą – jie matavo S&P 500 (Didžiausių JAV įmonių akcijų indeksas – aut. past.) indekso 90 metų laikotarpį ir tyrė, kada pasikartodavo recesijos. Nustatyta, kad per šį laikotarpį įvyko 27 krizės, vidutiniškai pasikartojančios kas 3,5 metų. Šią tendenciją matome ir mes.
Didžiosios krizės, tokios kaip Didžioji depresija ar 2008 m. patirtas finansinis išbandymas, pasikartoja maždaug kas 80 metų, vadinasi, kiekvienai kartai tenka po vieną didelę krizę. Tikėtina, kad tokio finansinio išbandymo kaip 2008 m. nepamatysime, tačiau, anot „Julius Baer“ banko analitikų atliktų tyrimų, didesnę krizę pajusime apie 2025 m. Kas 3,5 metų patiriamos recesijos – jos kaip ėjo per visą laikotarpį, taip turėtų kartotis ir ateityje“, – kalba ekonomistė J. Jurga.
„Brexit“ derybos – vienas pagrindinių pavojų
Ekonomistė sako, kad dabartinėje ekonomikos erdvėje galima įžvelgti ir teigiamų tendencijų, neapibrėžtumą kelia pasaulyje vykstančios permainos, pavyzdžiui, „Brexit“ derybos.
„Atlyginimai auga, žmonės iš užsienio valstybių grįžta dirbti Lietuvoje, užimtumas yra didelis, perkamoji galia taip pat didėja. Tai iš esmės skatina ekonominį augimą. Kita vertus, neapibrėžtumas pasaulinėje rinkoje, įvairių muitų situacija, „Brexit“ derybos – tai paveikia Lietuvos rinką bei eksportą. <...> Lyginant su 2018 metais, kai dar buvo vykdomi ES fondų įgyvendinimai ir eksportas pakankamai sparčiai augo, tai šiemet to tikrai bus mažiau“, – sako pašnekovė.
J. Jurga sako, kad rinkos dalyviai iš esmės jau yra įvertinę galimas ekonomines pasekmes tuo atveju, jeigu bus pritarta Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sutarčiai.
Visgi, nėra abejojama, jog ateityje neigiamus pokyčius gali pajusti kiekviena Europos Sąjungos valstybė, ypač Vokietija, kuri, pasak pašnekovės, jau ir dabar patiria tam tikrų ekonominių išbandymų.
„Jeigu Didžioji Britanija paliks Europą, tikėtina, kad labiausiai nukentės Vokietijos rinka, kuri yra svarbi ES. Be kita ko, Vokietija yra įsitraukusi į prekybos karą, be to, jai keliami papildomi reikalavimai dėl dujų išmetimo pagerinimo automobilių pramonėje.
Vertinant dabartinę Vokietijos ekonominę būklę, galima teigti, kad tas klimatas nėra labai geras, ypač gamybos sektoriuje – čia indeksas yra žemiau 50, o ekonomika auga ir vystosi, kai yra virš 50“, – kalba pašnekovė.
Visgi, ekonomistė J. Jurga sako, kad bankai po 2008 m. patirto krizinio laikotarpio pakeitė savo strategiją ir dabar elgiasi kur kas atsakingiau, vykdydami finansines operacijas.
„Centriniai bankai veikia aktyviai ir jų vaidmuo yra pakankamai stiprus. Jei tik pradedamos kelti palūkanos ir pastebima, kad kažkas yra ne taip, iškart keičiama pozicija ir nelaukiama, kas bus vėliau.
Europos centrinis bankas, greičiausiai, nekels palūkanų normų, jie renkasi neutralesnę poziciją, matydami, kad rinkoje yra kažkokios neigiamos tendencijos. Bankų vaidmuo yra aktyvesnis, negu buvo 2008 metais. <…> Aišku, dabar dar baimintis nereikia, bet tos recesijos reikia laukti“, – reziumuodama sako J. Jurga.
