Antradienį Seimo opozicija finansų ministro Viliaus Šapokos paprašė atsakyti į klausimus apie numatomas priemones ekonomikai, Lietuvai paskelbus karantiną, siekiant kovoti su koronaviruso plitimu.
Neigiamas poveikis ekonomikai
Paprašytas pasakyti, koks poveikis ekonomikai ir viešiesiems finansams 2020–2021 metais pagal dabar turimą informaciją, finansų ministras V. Šapoka pripažino, kad viruso poveikis Europos ir Lietuvos ekonomikai bus neigiamas.
„Poveikis ekonomikai, žinoma, yra neigiamas. Pagal tas prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, tai bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 metais susitrauks 1,1 proc. Tokiu atveju, net atsižvelgus į ekonomikos skatinimo priemones, preliminariai numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais susitrauktų 1,3 proc.“, – Seime antradienį kalbėjo V. Šapoka.
Jeigu euro zonos BVP smuktų apie 2,5 proc., Lietuvos ekonomika susitrauktų 2,8 proc. Jeigu virusas bus nesulaikytas ilgesniu nei pusmečio laikotarpiu, anot V. Šapokos, net tarptautinės institucijos dar nedrįsta dalintis pesimistiškiausiais scenarijais.
Anot V. Šapokos, labiausiai dėl viruso pajusime gamybos mažėjimą, sumažės užsienio paklausa, dėl to nukentės eksportuojančios įmonės, o mažesnė vidaus paklausa pasijus paslaugų ir prekybos sektoriuose.
„Turiu omenyje kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų, grožio ir kituose versluose. Gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais, kalbant apie paklausos ir pasiūlos šoką“, – vardino ministras.
V. Šapoka taip pat išvardino, kokios lengvatos bus taikomos su sunkumais dėl karantino susiduriančioms įmonėms.
„Kalbant apie mokestines [lengvatas], yra skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, atleisti mokesčių mokėtojai nuo baudų delspinigių už mokesčių prievolių nevykdymą laiku. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija iki liepos 1 dienos atideda metinį Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo terminą“, – sakė ministras.
Pagalba tiems, kurie negali dirbti
Paklaustas, kaip bus sprendžiama pajamų palaikymo problema žmonių, kurių nuolatinis darbas tapo neįmanomu dėl nuolatinių apribojimų, ministras teigė, kad valstybė padengs darbuotojų darbo užmokesčių dalį už prastovos ar dalinės prastovos laiką.
„Darbuotojui turi būti užtikrinama išmoka ne mažesnė nei MMA, čia valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau nei MMA. Taip pat esame sutarę, kad tuose sektoriuose, kur uždraustas darbas – restoranuose ar kirpyklose – šitas procentas iš valstybės turėtų būti gerokai didesnis. Kitos priemonės – užtikrinti nedarbo išmokų mokėjimą, prižiūrintiems vaikus, senyvo amžiaus žmones ar neįgaliuosius“, – kalbėjo V. Šapoka.
Taip pat numatyta atidėti būsto ir kitų paskolų mokėjimą dėl force majeure aplinkybių, atidėti komunalinių mokesčių mokėjimą.
Specialios priemonės
Seimas antradienį ruošiasi priimti Vyriausybės teikiamas projektus, susijusius su ekstremaliąją situacija dėl koronaviruso plitimo.
Vyriausybė Seimui teikia šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų. Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Seimui teikiamas projektas, kad dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybių tarybų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu. Dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu Vyriausybė taip pat siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.
