Lietuvai reikia grįžti į klasikinę politiką, kur kovojama idėjomis ir argumentais, naudojant logikos taisykles, antraip imsime judėti idiokratijos link, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, profesorius Raimondas Kuodis.
„Žinoma, idiokratijoje vietos ekspertams nėra, ekspertai yra pašiepiami kaip kažkokie susireikšminę ar struktūrų nupirkti žmonės. Bet, kadangi tokiu nesijaučiu, tai atvirai siūlau tam tikrus sprendimų paketus, kurie, man atrodo, padėtų šitą visą jovalą Lietuvoje prakuopti“, – Seime surengtame diskusijų forume „Kokios politinės darbotvarkės šiandien reikia Lietuvai?“ kalbėjo R. Kuodis.
Jis pastebi, kad viešojoje erdvėje vis dažniau pasisakoma apie gerovės valstybę, o vienas kertinių tokios valstybės ramsčių – tai, kaip mes reflektuojame, kas vyksta šalyje.
„Egzistuoja gausybė matų, kurie rodo, kad kažkas negerai šitoje karalystėje – nelygybės reikalai, savižudybės, depresijos, alkoholizmas. Tai rodo, kad turime rimtų pamatinių problemų, augimo vaisiai pasiskirsto labai netolygiai. Natūralu, kad daug žmonių yra nepatenkinti buvimu šitoje šalyje, emigruoja. O tie, kurie lieka, bando eksperimentuoti buvimu politinėje scenoje, per daug negalvodami apie valstybę, bet dažnai darydami iš rinkimų proceso parodiją“, – sakė R. Kuodis.
Vis dėlto, anot profesoriaus, šios problemos yra išsprendžiamos, o įvairūs ekonomistai jau porą dešimtmečių siūlo jų sprendimo būdus.
„Mokesčių reformos paketai, viešojo sektoriaus algų paketai buvo teikti. Laimės ekonomika, kuri plačiai žvelgia į visuomenės raidos būklę, perspektyvas, yra pirminis dalykas, kuris duotų tą strateginę discipliną Lietuvai. Per jos prizmę žvelgdami mes žymiai daugiau pamatytume negu dabartiniai politikai, kurie pasirenka sau patogius skaičius kažkokius ir indikatorius, kuriais gali mojuoti prieš visuomenę“, – kalbėjo R. Kuodis.
Savo ruožtu jis politikams siūlo grįžti prie gerovės valstybės, spręsti nelygybės klausimus ir imtis rimtų reformų.
„Jie turi grįžti prie pagrindinių reformų – švietimo, kur ignoruojama demografija ir turime neefektyvų tinklą, sveikatos apsaugos. Pribrendusios reformos kritiniuose sektoriuose. <...> Problema ta, kad niekas nenori kreipti dėmesio į mūsų pagrindines bėdas, nes ten tiek prisikaupę jovalo, kad reikia milžiniško drąsos pajudinti tuos kamuolius pagrindinius“, – teigė R. Kuodis.
Ignoruojame socialines teises
Socialinės problemos ir piliečių nusivylimas politikais yra iliustracija to, kad Lietuvoje nėra tinkamai užtikrinamos gyventojų socialinės teisės, mano Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka.
„Mes girdime, kad žmonės numoja ranka, kas tie rinkimai, neisiu, visi vagys vis tiek, todėl, kad jų padėtis, priklausomai nuo to, kas keičiasi valdžioje, nelabai kinta. Vis tiek reikia laukti malonės – galbūt pridės prie pensijos 12 ar 20 eurų, galbūt nepridės. Tada žmogus nusivilia ir politine sistema“, – diskusijoje kalbėjo R. Lazutka.
Valstybė savo piliečių socialines teises privalo užtikrinti jau vien todėl, kad visi gyventojai prie bendros visuomenės gerovės prisideda mokėdami mokesčius, tačiau, kaip pastebi R. Lazutka, šias teises užtikrinti sunku, nes tam reikia daug pinigų.
„Kodėl yra įprasta, kad žmogus, sulaukęs 65 metų, turi gyventi iš mažesnių pajamų negu dirbdamas, kodėl jo gyvenimo lygis krinta? Tai atrodo kaip norma. Jeigu kažkiek padidinama pensija, visi džiaugiasi, kad padidino. Bet juk žmogus turi socialines teises, kurios reiškia, kad jam turi būti užtikrinama galimybė tenkinti savo poreikius. Jo teisės neturi būti pažeidžiamos“, – sakė profesorius.
Jo manymu, Lietuvoje į socialines teises šiuo metu žvelgiama kaip į labdarą ar šalpą, tačiau jas derėtų prilyginti teisių pažeidimams.
„Mes turime didžiulę problemą bendro požiūrio į tuos socialinius reikalus. Jeigu jų nepripažįstame kaip teisės, jeigu nepripažįstama, kad tai teisės pažeidimas, matyt, taip mes ir toliau žiūrėsime, kad yra lėšų – davėme, nėra – nedavėme“, – teigė R. Lazutka.
Vienu iš socialinių teisių nepaisymo pavyzdžių profesorius laiko studijų finansavimą pagal akademinius pasiekimus.
„Žmonės, kuriems gyvenime labiau pasisekė, jie turi sėkmingesnius tėvus, jie mokėsi sėkmingesnėse mokyklose, jiems už studijas mokėti nereikia. Jeigu tam vaikui nepasisekė gimti pasiturinčioje, sėkmingoje, rūpestingoje šeimoje, tai tada jis turi ieškoti kažkokių galimybių susimokėti už studijas“, – sakė R. Lazutka.
Jo manymu, valstybėje į socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo ir būsto klausimus reikia žiūrėti kaip į socialines teises.
„O teisės yra teisės, jos turi būti užtikrinamos. Tai reiškia, kad reikia su tų teisių skelbimu atitinkamai įpareigoti įstaigas, aprūpinti jas ištekliais“, – kalbėjo R. Lazutka.
