Savaitės pradžioje premjeras S. Skvernelis interviu portalui delfi.lt pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus „fonas panašėja į diskriminaciją tautiniu pagrindu“, nors pabrėžė tiesiogiai prezidento nekaltinantis.
„Ministras pirmininkas taip žemai nukrito“
Į tokią premjero remarką prezidento patarėjas J. Neverovičius „Žinių radijuje" antradienį atsakė: „Man buvo labai liūdna, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas taip žemai nukrito ir tokius kaltinimus nepagrįstus formuluoja“.
Taip pat, jo teigimu, Lenkijoje S. Skvernelio pasisakymas neturėtų būti vertinamas rimtai: „Čia yra absoliuti nesąmonė, čia yra nusišnekėjimas, žemas lygis“. J. Neverovičius ragino kuo greičiau „baigti tokias nesąmones“ ir susikaupti ties reikšmingais darbais.
Sukaustytos prezidento rankos
Prezidento išreikštas nepasitikėjimas ministrais nėra naujiena, primena Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius. Tokios situacijos susiklostė ir su buvusiais ministrais Kęstučiu Trečioku, Vygaudu Ušacku, Dainiumi Kreiviu. Tiesa, tik du pastarieji pasitraukė iš ministro posto.
Anot A. Krupavičiaus, ministro likimas ženkliai priklauso nuo valdančiosios koalicijos pozicijos, o prezidentas šioje vietoje turi mažai konstitucinės galios.
„Baigtys tokių atvejų būna dvejopos – ministras pasitraukia arba nepasitraukia. Kai ministras pasitraukia, turi veikti keli veiksniai. Pirmas dalykas, pats ministras turėtų sutikti, kad jam reikės atsistatydinti, antras dalykas, valdančioji koalicija turi nuspręsti, kad ministrą reikėtų atstatydinti. Jei tokių veiksnių nėra, prezidentas vienašališkai priimti sprendimo dėl ministro negali“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Svarstydamas, kodėl net po prezidento raginimo S. Skvernelis ir valdančioji koalicija nepatraukė J. Narkevičiaus, A. Krupavičius įvardino kelias priežastis, tai – noras išlaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akciją koalicijoje ir baimė komplikuoti koalicijos narių tarpusavio santykius.
„Kitas dalykas, matyt, yra manoma, kad kol kas nėra pakankamai svarių priežasčių, kad ministras galėtų būti atstatydintas. Aišku, dar reikia laukti VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – aut. past.) sprendimo. Bet dabartinėje Vyriausybėje VTEK nuobaudas turi ne vienas ministras“, – pastebėjo profesorius.
Nepajudinamai įstrigęs J. Narkevičiaus klausimas nėra susijęs su tuo, kad prezidentas G. Nausėda, bent kol kas, atrodo nuosaikesnis nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė. Atvirkščiai, mano A. Krupavičius, viešoji erdvė sukūrė prezidentės visagalybės mitą, nors jo nebuvo.
„Mes pagal tą mitą bandome konstruoti vaidmenį dabartiniam prezidentui. Manau, kad svarbu pastebėti ir objektyviai žiūrėti, kad scenarijai su Grybauskaitės sprendimais irgi buvo labai įvairūs ir toli gražu ne visada jai palankūs. Prezidentė, tiesą sakant, irgi labai bravūriškai pasisakė prieš kurį laiką, kad sprendimai yra prezidento rankose. Na, taip tikrai nėra ir nebuvo“, – teigė pašnekovas.
Tapo partijos įkaitais
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas primena, kad dar iki prezidento rinkimų G. Nausėda tvirtino, kad po rinkimų susodintų valdančiuosius prie derybų stalo ir bandytų atlikti moderatoriaus vaidmenį kylančiuose konfliktuose.
Tačiau, anot A. Katausko, per daugiau nei trejus metus valdžioje valdantieji įrodė, kad jie prie derybų stalo nesėda neužėmę griežtų pozicijų ir nėra lengvai sukalbami.
Kita vertus, kaip pastebi viešųjų ryšių specialistas, ir S. Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įkaitais.
„Ši partija ne vieną kartą jau yra parodžiusi, kad gali pasitraukti, kada bus nepatogu. Jie moka elgtis ne vien tik su šita dauguma, jie mokėjo elgtis su dauguma daugumų, kuriose dalyvaudavo. Jie labai daug ką lemia. Ši dauguma be „lenkų“ nelabai ką gali. Nors jie yra labai mažas partneris, bet jų vadovaujama ministerija yra, ko gero, viena iš įtakingiausių ir turtingiausių. Vadinasi, pozicijas jie turi labai stiprias“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.
Prezidentas įspraustas į kampą
Akivaizdu, kad viešojoje erdvėje jausti spaudimas dėl susisiekimo ministro klausimo ir valdančiųjų bei premjero komunikacijos tono su visuomene, sako A. Katauskas. Būtent šis spaudimas, jo teigimu, įstūmė prezidentą G. Nausėdą į kampą.
„Turint omenyje, kad rinkimai ant nosies, čia nėra kažkoks stabilus šaltas konfliktas. Ne, jis dar turės rutuliotis, nes niekur spaudimas iš viešosios erdvės nedings, reagavimo greito reikės. Vadinasi, atsiras galimybė prisišnekėti dar daugiau“, – prognozavo A. Katauskas.
Vertindamas S. Skvernelio interviu savaitės pradžioje, viešųjų ryšių specialistas teigė, kad diskusijos pervedimas nuo vienos politinės jėgos iki tautinių mažumų diskriminacijos klausimo buvo „aukščiausio lygio nepamąstymas“.
„Čia jau reikia turėti sugebėjimų tai padaryti, į nesąmoningą padėtį pastatant ne tik prezidentą, bet ir save patį“, – sakė A. Katauskas.
Skverneliui metas „ant kilimėlio“
Šią savaitę S. Skvernelio ir Valdemaro Tomaševskio lūpomis svaidomos ietys tik aštrina valdančiųjų ir prezidento konfliktą, mano A. Krupavičius. Jo teigimu, svarbiausia problema, kad nesiimama ieškoti konflikto sprendimo ar bent jau įšaldymo būdų.
„Prezidentūra, manau, tikrai elgiasi nuosaikiai, pasako, kad balta yra balta, juoda yra juoda, konstatuoja tam tikras kvailystes, kurias daro ministras pirmininkas, Tomaševskis. Jeigu reikalai judės tokia kryptimi, be abejo, susipriešinimas tarp valdančiųjų ir prezidento tikrai augs. <...> Jei būtų galima teigiamai vertinti vieną šio konflikto pusę, teigiamai vertinčiau prezidento pusę ir poziciją“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Jis taip pat pastebi, kad iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje dar nebuvo tokio reiškinio, kaip ne valdžios galvų, bet jų patarėjų konfliktas. A. Krupavičius tai vadina „patarėjų karo pavojumi“.
Vis dėlto būtų išspręsti konfliktą yra, sako profesorius. Vienas jų – prezidentūrai ir toliau palaikyti dialogą su valdančiosios koalicijos lyderiais, kaip kad praėjusią savaitę vykęs R. Karbauskio apsilankymas prezidentūroje ir kalbos apie taikos pypkę.
„Antras dalykas, kad ministras pirmininkas turėtų netolimoje ateityje būti pakviestas labai konkrečiam pokalbiui apie jo laikyseną ir nuostatas, požiūrį į prezidentūrą, kad akis į akį būtų kai kurie dalykai pasakyti ir išsiaiškinti“, – siūlė A. Krupavičius.
Jam antrina ir A. Katauskas, pastebintis, kad ramiai kadenciją baigti norinčiam premjerui neapsimoka veltis į atvirą konfliktą su geriausiai Lietuvoje vertinamu politiku – prezidentu.
„Dabar jau konfliktas yra kitokio lygmens, konfliktas yra tas, kad premjeras mesteli frazę prezidentui. Gauna iš prezidento patarėjų atgal labai aštriai. Realiai dabar yra proga tam pačiam prezidentui pasakyti, kad nuimkim gazą ir pasišnekėkime. Čia, žinoma, galimas variantas, bet klausimas, kiek dar yra likę sveiko proto iš abiejų pusių“, – sakė A. Katauskas.
Ragino atleisti
G. Nausėda ne kartą ragino atleisti susisiekimo ministrą, sulaukusį kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių ir lėšų skirstymo keliams asfaltuoti.
Taip pat prezidentas yra paskelbęs informacijos, kad Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys ministras J. Narkevičius įdarbino mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse.
Vis dėlto valdantieji praėjusią savaitę pareiškė pasitikėjimą J. Narkevičiumi.
