Kalbos apie „netrukus įvyksiantį“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos skilimą Seime netyla nuo pat valstiečių pergalės 2016 metų Seimo rinkimuose.
Nuo Kildišienės iki „Tėvynės labui“
Štai dar 2017 m. kovą Seimo narys Bronislovas Matelis portalui tv3.lt tvirtino, kad artimiausiu metu valdančiojoje frakcijoje susikurs atskira reformų siekiančių Seimo narių grupė. Kaip tvirtino parlamentaras, valstiečių frakcija skyla, nes skirtumai tarp premjero ir partijos lyderio siekių ir planų jau neišsprendžiami.
Deguto į medaus statinę įpylė ir tuo metu vykęs skandalas dėl tuometinės Seimo narės Gretos Kildišienės. Kaip tada sakė B. Matelis, skirtis tarp dviejų valstiečių pusių buvo matyti jau senai.
2019 metais praūžus trejiems valstiečiams nesėkmingiems rinkimams, valstiečių kandidatas prezidento rinkimuose S. Skvernelis ragino LVŽS atsinaujinti, nes nuo to gali priklausyti, ar jis toliau dirbs su šia jėga.
„Politinė partija negali būti orientuota tik į regionus, į kaimą. Miestai yra labai svarbu, miestiečiams taip pat turi būti kažkas pasiūlyta. Jei partija matys poreikį keistis, atsinaujinti, žvelgti į XXI amžiaus iššūkius, tada taip. Jei ne – tada matysime“, – sakė jis, paklaustas, ar sieja savo ateitį su valstiečiais.
Kartu premjeras tvirtino, kad galimas LVŽS skilimas būtų „pati blogiausia situacija“ ir sakė kol kas matantis visas prielaidas dirbti su valstiečiais.
2019 metų rudenį Seimą purtė neramumai dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateities. R. Karbauskis planavo trauktis iš frakcijos seniūno pirmininko posto į Seimo vadovybę, tačiau žlugus V. Pranckiečio atstatydinimo procedūrai, pastarosios idėjos atsisakė.
Netrukus po to liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino žinantis, kad dar anksčiau premjeras S. Skvernelis, kartu su V. Pranckiečiu, planavo pasitraukti iš LVŽS frakcijos ir kurti naują.
Taip pat praėjusį rudenį žiniasklaidoje nuskambėjo gandas apie ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Gintauto Palucko ir S. Skvernelio kalbas dėl pastarojo galimybės kitų metų Seimo rinkimuose kandidatuoti socialdemokratų sąraše. Pats G. Paluckas tokias kalbas pavadino spekuliacijomis, tačiau vėliau pripažino susitikdavęs su premjeru pasikalbėti.
Galiausiai kalbas apie valstiečių skilimą pakurstė praėjusį gruodį S. Skvernelio vardu užregistruotas prekės ženklas „Tėvynės labui“. Prekės ar paslaugos, kurios priskiriamos registruotam ženklui, registro pažymoje įvardijamos kaip „politinių susirinkimų rengimas“. Praėjusių metų prezidento rinkimuose S. Skvernelis dalyvavo būtent su šūkiu „Tėvynės labui“.
Tiesa, S. Skvernelis viešai tikino, kad ženklą registruoja tam, kad juo politinėje veikloje nepasinaudotų kiti, „ypač dabar, kai artėja rinkimai“.
Cementas – postai
Nors kalbų apie galimą valstiečių skilimą girdėti seniai, tokį žingsnį apriboja partijos užimami postai valdžioje, mano Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius.
„Jeigu įvyktų skilimas, tuomet reikėtų pertvarkyti valdančiąją koaliciją, ko gero, atsirastų galimybė atsidurti opozicijoje. Tai būtent valdžia, postai, kėdės, buvimas valdančiojoje daugumoje yra esminiai veiksniai. Postai valdžioje yra cementas, kuris išlaiko“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Kaip pastebi profesorius, nepaisant visų nesutarimų, R. Karbauskis viešojoje erdvėje visada akcentuoja, kad jo ir S. Skvernelio tandemas vis dar veikia, o S. Skverneliui palankūs valstiečiai frakcijos nepalieka masiškai.
Nuo 2016-ųjų iki dabar LVŽS frakciją Seime paliko septyni parlamentarai – Dovilė Šakalienė, Vytautas Bakas, Povilas Urbšys, Mindaugas Puidokas, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis ir Raimundas Martinėlis.
Tai, kad frakcijos gretos nuo kadencijos pradžios sumenko, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga jau laiko savotišku skilimu ir prognozuoja, kad pabėgėlių dar gali būti.
Svarstydamas, kodėl LVŽS iki šiol neskilo visiškai, S. Spurga sako, kad frakcijos nariai nėra ryškios, populiarios ar savarankiškai mąstančios asmenybės, o visa partija priklauso nuo vieno žmogaus – R. Karbauskio.
„Nuo šito žmogaus labai daug kas priklauso – partijos sprendimai, partijos sėkmė, jis yra kaip variklis ir pagrindinis partijos veidas. Šalia jo bent kiek jam prilygstančių lyderių šiuo metu kaip ir nėra. Atitinkamai valstiečiai politikai, kurie galvoja apie savo politinę karjerą, to laivo nesiūbuoja“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Vedybos iš reikalo
Vis dėlto, kaip sako A. Krupavičius, nepaisydamas R. Karbauskio bandymų jungti koaliciją, S. Skvernelis dažnai žaidžia zuikio be bilieto žaidimą. Keli to pavyzdžiai – delsimas atskleisti, ar ir su kokia politine jėga S. Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose, pažadas atsistatydinti po nesėkmingų rinkimų, porinkiminė kritika valstiečiams, o dabar – dar ir iškilęs klausimas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ateities.
A. Krupavičius kritikuoja premjero poziciją pastaruoju klausimu ir mano, kad „šiandien nereikia dviprasmiškų užuominų apie galimą Vyriausybės griūtį arba neaišku su kuo dalyvavimą būsimuose Seimo rinkimuose“.
„Buvo tokia versija žiniasklaidoje, kad Karbauskis ir Skvernelis atlieka gero ir blogo policininko vaidmenis. Bet dabar tai nelabai išlaiko kritikos, nes policininkas, kuris vis kaip vilkas žiūrių į mišką, skaičiuoja įvairius išėjimo scenarijus, visuomet yra Skvernelis. <...> Tai Karbauskis atlieka taikdario ir balandžio funkciją tuose santykiuose, o Skvernelis yra savotiškas vanagas, kuris vis dairosi, kur jam galėtų būti geresni scenarijai“, – sakė pašnekovas.
Jam antrina ir S. Spurga, manantis, kad savo kalbomis S. Skvernelis prisideda prie chaoso skatinimo valdančiojoje koalicijoje. Tačiau, kaip mano, nepaisant skirtingų temperamentų ir pažiūrų, R. Karbauskis ir S. Skvernelis vienas be kito negali.
„Jie buvo vienas kitam reikalingi. Ir tai buvo vedybos iš reikalo, kurios pasirodė tvarios bent šita prasme. O kas verda širdyje, galime nujausti būtent iš atskirų pasisakymų, išstojimų. Galime suprasti, ką reiškia, kai Skvernelis po rinkimų pasakė, kad partija turi atsinaujinti. Tai aišku, kad atsinaujinimas yra vienas – lyderio kaita. Bet jis pats nėra partijos narys, tai neturi kai kurių instrumentų, kurie reikalingi būtent tą vykdyti ir inicijuoti“, – pastebėjo S. Spurga.
Miglotas Skvernelio partijos likimas
Scenarijus, kad S. Skvernelis prieš 2020 m. Seimo rinkimus nuspręs suburti savo politinę jėgą, yra įmanomas, tačiau A. Krupavičius atkreipia dėmesį, kad didelį vaidmenį šiame sprendime vaidina ir premjero liga. S. Skvernelis šiuo metu gydomas nuo vėžio. Būtent dėl šios priežasties premjeras gali nuspręsti ne tik apleisti savo postą, bet ir pasitraukti iš politikos apskritai.
Vis dėlto, jei S. Skvernelis nepriims tokio sprendimo, A. Krupavičius skaičiuoja, kad jo suburta partija Seimo rinkimuose surinktų apie 5–10 proc. rinkėjų balsų, bet ne daugiau.
„Tikimybė, kad Skvernelio partija patektų į Seimą, tikrai yra ir ji gana reali, bet vis tiek buriame iš kavos tirščių, tokius scenarijus dėliodami“, – svarstė A. Krupavičius.
Vis tik jis mano, kad valstiečiai per savo kadenciją Seime išlaikė gana stabilų bent 10 proc. rinkėjų skaičių. Partijos stiprybė, anot profesoriaus, savęs, kaip opozicijos konservatoriams pozicionavimas, nes konservatoriams priešiškų rinkėjų yra nemažai.
„Ir, aišku, tokius rinkėjus dalinsis kelios partijos. O Skvernelio partijos atsiradimas dalį rinkėjų iš LVŽS irgi atimtų ir balsai skaldytųsi. Neaišku, ar finale ta mandatų aritmetika po balsų išsiskaidymo abiem būtų naudinga“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu S. Spurgai naujos S. Skvernelio partijos sukūrimo galimybė kasdien atrodo vis menkesnė, nes smunka premjero populiarumas.
„Šiuo metu jis nėra toks politikas, kuris galėtų patempti politinę jėgą, kuris būtų pageidaujamas kitų politinių jėgų ar kuris turėtų jėgų ir galimybių likus tiek nedaug laiko ir turint tokias pareigas įkurti savo partiją. Formaliai įkurti gali, bet partijos įkūrimas nėra tik suvažiavimas ir rankų pakėlimas. Reiktų įkurti skyrius, parengti programą, įkurti rinkimų štabą, sukurti rinkimų taktiką, rūpintis finansavimu. Tai, esant ministru pirmininku ir nesant geriausios sveikatos, nėra prasmingas ir realus uždavinys“, – kalbėjo MRU docentas.
Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.
