Nemokamas bakalauras – ne sprendimas
„Šiandieną, kaip žinote, iš viso kokybės siekimo mūsų valstybėje teliko nemokamo bakalauro idėja ir kaip dar nuleisti kartelę, kad tik daugiau galėtų įstoti nemokytinų studentų. Tai va apie kokybę užmiršta“, – žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Artūras Žukauskas.
Jis stebisi, kodėl vis dar neįgyvendintas modelis, kad universitetams valstybės lėšos būtų skirstomos ne pagal studentų skaičių, o pagal studentų pasirengimą ir stojimo rezultatus.
„Būtent kokybinių rodiklių pagrindu turėtų būti skirstomos lėšos universitetams, kas yra toje pačioje Estijoje, Suomijoje, o Lietuvoje dar kol kas skirstomi pinigai pagal kiekybinius rodiklius. Nesvarbu, ar geresni, ar blogesni studentai įstoja, kokie jų pasiekimai, krepšelis vienodai kainuoja. Žinokite, kad visa darbdavių nuomonė, kiek priimta su aukščiausiu balu – absoliučiai jokios įtakos finansavimui neturi“, – kalbėjo rektorius.
Jis negailėjo kritikos Vyriausybei, taip ir nesugebančiai suformuluoti savo pagrindinių tikslų, pabrėždamas, kad mūsų tikslas pirmiausiai turėtų būti ekonominės, socialinės, kultūrinės vertės kūrimas, nes būtent iš to pavyks sukurti gerovės valstybę.
„Kokybinis aspektas yra nepaprastai svarbus, žiūrint į mūsų valstybės tikslus, kuriuos mes, akademinė bendruomenė, suvokiame, o visos politinės partijos, tiek opozicijoje, tiek pozicijoje, Vyriausybė, mūsų galva, iki šiol niekaip nesusigaudo, yra pasiklydusi tarp tų visų rodiklių, tikslų ir nesuvokia, ką dėl ko daro“, – sakė A. Žukauskas.
Vilniaus universiteto rektoriaus pašieptą valdančiųjų idėją įvesti nemokamas bakalauro studijas kritikavo ir Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas.
„Girdisi, kad neva skirs 20 tūkst. nemokamų vietų. Aš turiu prisipažinti, kad nesuprantu, koks gali būti nemokamas bakalauras. 2018 m. buvo numatyta beveik 17 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, užimta 12 tūkst. vietų.
2019 m. valstybės finansuojamų vietų sumažėjo iki 13,5 tūkst., priimta 11,5 tūkst. Ką pakeis, jeigu kitais metais bus 20 tūkst. valstybės finansuojamų vietų? Tai mes turime tada kalbėti apie priėmimo kriterijus kitus. Mūsų nuomone, pažangumo vidurkis, stojantiems į aukštąsias mokyklas, turi būtinai išlikti“, – tvirtino R. Čepukas.
Dėl programų turi apsispręsti patys
A. Žukauskas kritiškai vertina, kad ne patys universitetai laisvi apsispręsti, kokias studijų programas nori vykdyti, o kokias uždaryti, nes šios esą nerentabilios. Jo teigimu, Vilniaus universitetas niekada neuždarys kai kurių programų, nepaisant to, kad jos sulaukia menko studentų susidomėjimo. Tiesa, jis pripažįsta, kad dideliems universitetams kur kas lengviau išlaikyti net ir nerentabilias studijų programas, kurios mažoms aukštosios mokykloms gali tapti finansine našta.
„Vilniaus universitetas vienintelis šalyje rengia geologus. Na, ir ta geologija niekada nėra populiari ir, galų gale, kiek reikia šaliai geologų – per metus gal 10. Tai ji visada yra nerentabili. Arba klasikinė filologija – nėra ten daug besirenkančių, bet mes tikrai niekada jos neuždarysime, turi Vilniaus universitetas turėti klasikinę filologiją. Jeigu į filosofiją įstos tik trys žmonės, mes filosofijos programą visuomet vykdysime“, – patikino Vilniaus universiteto rektorius.
Jo manymu, pačios aukštosios mokyklos, jei tik turi pakankamai resursų, turėtų apsispręsti, kokias studijų programas palikti, o kokias naikinti. Jam antrina ir R. Čepukas, kuris piktinasi, kad tie patys rentabilumo kriterijai taikomi ir regionų kolegijoms, ir didiesiems universitetams.
„Buvo pora atvejų, kai po pirmo [stojimo] etapo trūko vieno studento kvietimo ir tada uždaromas priėmimas, nors per antrą ar papildomą priėmimą tikrai būtų atsiradęs vienas studentas. Tai tokiu būdu dėl unifikuotų rentabilumo kriterijų šiemet mums LAMA BPO mechaniškai dvi studijų programas uždarė – transporto verslą ir gydytojo odontologo padėjėjo“, – sakė R. Čepukas.
Jis pripažįsta, kad regionų kolegijos išgyvena nelengvus laikus, tačiau mano, kad šių aukštųjų mokyklų vadovai turėtų ne verkšlenti, o veikti.
„Mums reikia patiems pasižiūrėti, kokie pas mus yra vidiniai rezervai, ką mes galime padaryti. Ir vien tik verkšlenti, kad studentų mažėja ar pinigų per maža, nėra išeitis. Visada sakau, kad problemą reikia spręsti ne verkšlenant, kad pinigų maža. Mes, kaip regioninės kolegijos, turėsime ateitį“, – sakė Utenos kolegijos direktorius.
Pats prieš dešimtmetį vadovavęs Utenos kolegijos Medicinos fakultetui, R. Čepukas atkreipia dėmesį, kad kolegijų stiprybė – studijų programos, kurių neturi didieji universitetai.
„Į Medicinos fakultetą apie 25 proc. studentų stoja iš Vilniaus apskrities, nes turime kai kurias studijų programas, kurių neturi Vilnius – pavyzdžiui, burnos higienisto, gydytojo odontologo padėjėjo, dantų techniko. Todėl ir važiuoja. Mes individualizuojame studijas“, – pažymėjo R. Čepukas.
2019 m. įstojusieji į universitetus sudarė 10 696 studijų sutartis (2018 m. – 10 803), iš kurių 7 096 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 7 125). Su kolegijomis pasirašytos 8 606 sutartys (2018 m. – 10 002), iš kurių 4 674 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2018 m. – 4 987)
