Saulius Skvernelis

Vilniaus apygardos teismui nutraukus sostinės policijos pareigūnui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl moters nužudymo viršijus įgaliojimus ir išteisinus jį dėl piktnaudžiavimo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog tai itin svarbus sprendimas policijos bendruomenei.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, tolesnės „Nemuno aušros“ perspektyvos valdančiojoje daugumoje turėtų būti aptartos koalicinėje taryboje. Todėl politikas neatmeta, kad, socialdemokratams ir toliau nesiimant iniciatyvos šiuo klausimu, koalicinės tarybos posėdį šauks jo vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“.  „Gali būti ir toks variantas. Jeigu matysime, kad niekas tikrai nebešaukia, bandysime mes tai inicijuoti“, – penktadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Seimo bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ primininkas Saulius Skvernelis sako pritariantis šalies vadovo Gitano Nausėdos išsakytoms abejonėms dėl esamos sudėties valdančiosios koalicijos perspektyvos dirbti ateityje. „Aš pritariu prezidento išsakytai pozicijai, o visas galimybes, kaip toliau ir ką toliau daryti, vis tiek reikia kaip nors aptarti koalicinėje taryboje“, – penktadienį BNS kalbėjo parlamento vadovas.

Siekiant mažinti didmiesčiuose dėl mažareikšmių autoįvykių susidarančias spūstis, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” atstovai siūlo įpareigoti į eismo įvykį patekusius vairuotojus kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik tuomet pildyti įvykio deklaraciją, jeigu sutariama dėl įvykio kaltininko.

Seimo primininkas Saulius Skvernelis mato poreikį visiems parlamentarams turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija. „Aš manyčiau, kad būtų verta visiems Seimo nariams turėti galimybę dirbti su įslaptinta informacija“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo Seimo vadovas. „Kalbant apie aukščiausio lygio politikus, priiminėjančius sprendimus (...), tie žmonės turėtų tokią teisę turėti ir pareigą turėti užpildyti anketą bei gauti teisę dirbti su įslaptinta informacija“, – pabrėžė jis.

Seimo pirmininkas Saulis Skvernelis sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie gynybos finansavimą neatitinka koalicinės sutarties. „Mes turėtume aptarti koalicinėje taryboje ir vertinti, kaip suprantame tai, kas yra parašyta, ne žodžiu sutarta, bet jau parašyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį su Vokietijos ambasadoriumi dr. Kornelijumi Cimermanu aptarė regiono saugumą. Susitikime Lietuvos parlamento vadovas pabrėžė būtinybę ir toliau stiprinti politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, tačiau ypatingą dėmesį skiriant ir Lietuvos saugumo politikai. „Vertiname Vokietijos lyderystę ir svarų indėlį užtikrinant mūsų regiono saugumą. Dirbame, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje taptų sėkmės istorija.

„Santa Barbaros“ serialas su aušriečių lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu nesibaIgia. Į koalicijos partnerio Sauliaus Skvernelio siūlymą apsilankyti Ukrainoje Žemaitaitis rėžęs, kad ten verta važiuoti nebent išmokti kyšių ir korupcijos. Toks Žemaitaičio pasisakymas supykdė ne tik opoziciją, bet ir koalicijos partnerius. Socialdemokratai ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai žada kviesti Žemaitaitį pasiaiškinti.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie Ukrainą neabejotinai pasiekė ir šios šalies aukščiausius pareigūnus. Pasak parlamento vadovo, atrodo mažų mažiausiai keistai, kai į Ukrainą nuvykę Lietuvos vadovai reiškia paramą, o vienas iš koalicijos partnerių transliuoja visiškai kitokią poziciją.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Lietuva ir Kinija galėtų atkurti diplomatinius santykius ir į šalis atsiųsti savo valstybių ambasadorius. Parlamento vadovo teigimu, Vilnius turėtų laikytis pozicijos, kokią užėmė dar iki Ingridos Šimonytės Vyriausybės kadencijos. „Aš manau, kad pozicija paprasta – mes galime kalbėti apie diplomatinių santykių atkūrimą tokiu pat lygmeniu, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Lietuvai planuojant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas daugiau lėšų, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, jog pavasarį planuojama mokesčių peržiūra nebus daroma siekiant didinti finansavimą krašto apsaugai. „Mokestiniai pakeitimai nėra susiję su gynybos finansavimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis. „Vyriausybės programoje ir koalicijos susitarimuose įtvirtinta, kad bus peržiūra, kad būtų daugiau socialinio teisingumo, būtų teisingas apmokestinimas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. Seimo vadovas norėtų, kad parlamentarams, į posėdžius neatvykusiems be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį. „Už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį būtų 5 proc. atimami iš parlamentinės veiklos lėšų.

„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus, kad į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis vadina neadekvačiais pasvaičiojimais, menkinančiais žuvusių fronte karių atminimą. Pasak parlamento vadovo, tai tėra koalicijos partnerio bandymas kurstyti intrigas šalies viduje, taip siekiant atsidurti naujienų portalų antraštėse. „Tokie R. Žemaitaičio neadekvatūs pasvaičiojimai menkina visų žuvusių fronte karių atminimą.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai sako, kad prezidento ir valdančiųjų siūlomi šaltiniai didesniam gynybos finansavimui yra improvizacija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, kad tokius siūlymus, kaip šalies valiutos atsargų panaudojimas, reikėtų įvertinti, tik jei Vyriausybė šią idėją pateiktų parlamentui. „Pozicija mūsų tokia yra, kad nesinorėtų vertinti šiuo metu diena po dienos iškeliamų vis naujų idėjų.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) priėmus sprendimą nuo kitų metų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), reikės peržiūrėti ir nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Tuo metu VGT sprendimais abejojančius politikus parlamento vadovas ragina susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su parlamento delegacija pirmadienį oficialiu vizitu lankosi Ukrainoje. Apie politiko vizitą į Kyjivą iš anksto nebuvo skelbta. Politikas kadrais iš Ukrainos pirmadienio popietę pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. Vizito metu Seimo pirmininkas susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, gėlių vainikais prie Kyjivo Atminimo sienos pagerbė žuvusius karo lauke.

Parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis sako nematantis pagrindo, dėl ko iš Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio reikėtų atimti laisvės gynėjo statusą.  Taip jis kalbėjo naujienų portalui „15min“ tyrime-dokumentiniame filme paskelbus, jog A. Stončaitis prieš daugiau nei tris dešimtmečius dirbdamas policijoje dalyvavo pasieniečio Antano Stasaičio tardyme, kai pareigūnas buvo verčiamas keisti parodymus.

Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako dar nesvarstęs kandidatūrų į naujojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko postą. „Aš dar net ir negalvojau apskritai apie tą pokytį apskritai, kuris įvyks gegužės mėnesį tiktai. Nes norint galvoti apie pokytį reikia kalbėti su koalicijos partneriais, nes čia balsuoja Seimas. Taip, Seimo pirmininkas turi pareigą ir diskrecinę teisę teikti, bet balsuoja Seimas“, – sekmadienio LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė S. Skvernelis.

Parlamentarai pavasario sesijoje svarstys Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą suteikti galimybę į laisvės gynėjų statusą pretenduoti ir buvusiems Lietuvos policijos akademijos pareigūnams.  Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, parlamento vadovas šią savaitę Seimui pateikė tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pripažįsta – tokio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesio koalicijoje jis nesitikėjo. Todėl, neslepia politikas, su dabartinei valdančiajai daugumai dar pačioje darbo pradžioje tekusiu „Santa Barbaros“ vardu reikia sutikti.  Komentuodamas ultimatumus kėlusio ir patį melagiu vadinusio „aušriečių“ pirmininko elgesį, S. Skvernelis pažymi – valdančiosios daugumos partneris įžeidė ne tik jį, bet ir visą Demokratų frakciją.

Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.  „Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

Penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinamą istorinį sprendimą pakomentavo ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Skvernelio teigimu tai yra labai svarbus politinis sprendimas, kuris padarytas atsižvelgiant į galimas grėsmes ateityje bei vertinant visas aplinkybes, kurios klostosi Ukrainoje.

Nepaisant Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu nutraukto tyrimo dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sprendimą dėl „aušriečių“ lyderio skyrimo parlamento pirmininku žada kovą. „Teisinės aplinkybės keičiasi, matome, jos keičiasi ir į vieną, ir į kitą pusę. Tikrai tas pokytis yra. Kaip yra sutarta su koalicijos partneriais, kovo pradžioje koalicijos taryba susirinks ir bus priimti sprendimai“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė Seimo vadovas.

Tarp antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje rangovų turi būti užtikrinta maksimali konkurencija, tačiau norisi, kad projektą vystyti imtųsi valstybės įmonė, sako su konkurse dalyvauti svarstančio „Orlen“ koncerno vadovu susitikęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. „Konkursas turi būti konkursas, o ne pasirinkimas iš vieno arba vienintelio paslaugos teikėjo.

Su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ prezidentu Ireneuszu Fąfara susitikęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė kol kas neįgyvendintus su Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimu susijusius Lietuvos įsipareigojimus bei mažųjų branduolinių reaktorių vystymo perspektyvas. „Orlen Lietuva“ valdo strateginius Lietuvos energetikos objektus – Būtingės naftos terminalą ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentuoja, kad labai svarbu, jog parlamentarų inicijuojamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditas netaptų politinių kovų objektu. Todėl, anot jo, tai turi būti pavesta atlikti Valstybės kontrolei.  „Man atrodo, kad LRT neturi ko nerimauti ir dėl ko rūpintis.

Užsienio spaudoje pasirodžius informacijai, esą Rusijos specialiosios tarnybos Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina – situacija nėra tokia, kaip įvardijama. Anot politiko, Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra priėmęs atitinkamus sprendimus, kurie apsunkino priešiškų valstybių veiklą šalyje. „Dėl šnipų – tikrai nėra taip, kaip ten įvardijama.

„Teltonikos“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui detaliau papasakojus apie galimus buvusios Vyriausybės ir politikų bandymus kenkti jo įmonių grupei, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad situacija turėtų pasidomėti kompetentingos teisėsaugos institucijos. Anot Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo, jeigu į atsakingas tarnybas nesikreips Vyriausybė, tokia iniciatyva gali gimti Seime.

TV3 laidoje „Paskutinė vakarienė“ apsilankęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis vienoje iš vedėjo Manto Katlerio sugalvotų užduočių turėjo sureitinguoti Lietuvos problemas. Tarp jų M. Katleris pažymėjo ir Nacionalinio stadiono užtrukusias statybas. „Didžiulė gėda dėl tų vyrų, kurie aukojasi. Sako, nesvarbu, kur pralaimėti. Ne. Šiandien rezultatų dar nėra, bet žaidimas gerėja, potencialą jie turi milžinišką ir aš tikiu, kad tie rezultatai ateis.

Buvusiems Policijos akademijos dėstytojams ir studentams planuojama suteikti laisvės gynėjų statutą. Antradienį Seimas bendru sutarimu po pateikimo pritarė tai numatančioms Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, į posėdžių salę jis grįš pavasario sesijoje.

Į šventinių dienų sąrašą Sausio 13-ąją įtraukti siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, optimaliausia būtų kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą. „Yra mano nuomonė (Lapkričio 2-oji – ELTA). Yra kitų nuomonė Gegužės 1-oji. Trečia nuomonė yra Joninės. Ieškosime sprendimo.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia nebandęs Agnės Širinskienės įtikinti prisijungti prie jų frakcijos. Seimo pirmininkas pabrėžia, kad tai buvo pačios politikės sprendimas. „Čia, turbūt, tas atvejis, kai vilioti ir nereikėjo. Dabar apsisprendimas yra pačios Seimo narės. Praėjusioje kadencijoje buvo įvairiausių viliojimų, dabar tikrai nereikėjo to daryti“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį parlamentui pateiks savo siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Jis parengė ir registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų. „Ši data turi būti tarp svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, liudijanti apie mūsų tautos valstybingumo gynybą.

Laisvės gynėjų dienos minėjime dalyvavęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad sunkiai iškovota Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė dėl Ukrainoje vykstančio karo ir vėl tampa nepaprastai trapi. Todėl, pasak politiko, ypatingą reikšmę Lietuvai turinti Sausio 13–oji turėtų būti dar labiau įvertinta, paskelbiant šią sukaktį nedarbo diena.

Jei žinotumėte, kad šiandien jūsų laukia paskutinė vakarienė, ką norėtumėte valgyti? O apie ką kalbėtumėte? Būtent tokius intriguojančius klausimus komikas Mantas Katleris jau visai netrukus užduos garsiausiems ir patiems skirtingiausiems šalies žmonėms. Vieni iš jų puikiai žino, kaip veikia pramogų verslas, kiti – kaip valdyti valstybę. Treti savo darbu užveda minias – ir visai nesvarbu, tai sporto ar muzikos pasaulis.

Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, siūloma suteikti jiems galimybę pretenduoti į laisvės gynėjų statusą.  Artėjant Laisvės gynėjų dienos minėjimui, tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo įamžinti visus, kurie dalyvavo Sausio 13-osios pasipriešinime – surašyti jų vardus ant atminimo lentos ir ją iškilmingai pakabinti prie Seimo. „Aš kreipsiuosi iniciatyva į jus, į pilietinę visuomenę, žurnalistus, kurie tuo metu fiksavo, žmones, kurie tuo metu buvo: suregistruokime, surašykime visus, kurie tą dieną buvo.

Kiekvieną sekmadienį humoristas Mantas Katleris „Paskutinei vakarienei“ kviečia vis kitą garsų Lietuvos žmogų. Tarp jų – ir sportininkai, ir muzikos pasaulio atstovai, ir politikai. Šį sekmadienį TV3 žiūrovai išvys atvirą pokalbį su buvusiu Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu. Jis prabils ne tik apie savo asmeninį gyvenimą ir karjerą ar didžiausius įveiktus iššūkius, bet ir atskleis, dėl ko jam šiandien verda kraujas.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Jis penktadienį registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo pakeisti nuolatinės parlamente veikiančios Neįgaliųjų teisių komisijos pavadinimą, ją pervardinant Asmenų su negalia teisių komisija. Tai numatančią Statuto pataisą jis ketina pateikti kitą savaitę vyksiančiame pratęstos Seimo sesijos plenariniame posėdyje.

Nepaisant tarp koalicijos partnerių netylančių diskusijų, Seimo vadovas Saulius Skvernelis mano, kad dabartinės sudėties valdančioji dauguma gali tęsti pradėtus darbus. Anot jo, jei į koaliciją būtų bandoma pakviesti kitas centro-kairei save priskiriančias parlamentines jėgas, situacija taptų dar sudėtingesnė. „Manau, kad ši koalicija tikrai gali dirbti toliau. Tačiau visada yra galimybė pasirinkti.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mato poreikį peržiūrėti parlamentinių lėšų paskirtį. Todėl, pasak jo, šį klausimą ketinama svarstyti Seimo valdyboje. „Mes valdyboje svarstysime, matyt, susidarysime tam tikrą darbinę grupę.

 „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio neteikiant į Seimo vicepirmininko postą, parlamento vadovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad neturi dėl ko atsiprašyti. „Neturiu dėl ko atsiprašinėti, turbūt reikia vieną kartą toje istorijoje tašką padėti, nes vienas kolega, vietoje to, kad susikoncentruotų į darbus, vis viešojoje erdvėje savo tą asmeninę dramą demonstruoja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, kad Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas turėtų sutramdyti Remigijų Žemaitaitį, šis priverstas aiškintis, kodėl to nepadaro. Paluckas sako, kad nemato reikalo kažką tramdyti. Nors Žemaitaitis vis kelia ultimatumus ir grasina, kad trauksis iš koalicijos, Paluckas sako, jog tarpusavyje koalicijos partneriai sutaria puikiai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Remigijaus Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos atrodytų po truputį slūgsta.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir toliau reikalaujant Seimo vicepirmininko posto, premjeras Gintautas Paluckas puola situaciją glaistyti. Ramina, kad situacija yra valdoma, o koalicija – stipri. Vis dėlto Žemaitaitis rėžia, kad Seimo vicepirmininko posto reikalaus, nepaisant to, ar nuteis jį teismas, ar ne. Pasak Žemaitaičio, postas nėra toks svarbus, kaip pats principas, jog turi gauti tai, kas jam buvo pažadėta žodžiu, bet neįrašyta koalicijos sutartyje.

Drama dėl Seimo vicepirmininko posto tęsiasi. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad koalicijos partneriai turi laikytis susitarimo skirti jį šį postą, nes neva taip buvo pažadėta formuojant koaliciją. Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos  Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pripažįsta, kad toks susitarimas buvo, tačiau nuo koalicijos suformavimo situacija pasikeitė ir dabar teikti R. Žemaitaitį Seimo vicepirmininku trukdo teisinės kliūtys.

Vyriausybei siūlant dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina nematantis poreikio jų griežtinti. Anot jo, turėtų būti išlaikomas esamas status quo, kad Lietuvoje gyvenantys baltarusiai galėtų planuotis savo ateitį ir geriau integruotis į valstybės gyvenimą. „Aš manau, kad reikia išlaikyti status quo.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad pritartų priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimui, jei šį siūlymą palaikys Lietuvos kariuomenė. „Jeigu Lietuvos kariuomenės vadas ir kariuomenė pasakys, kad pasitraukimas iš šitos konvencijos stiprina mūsų galimybę gintis ir, agresijos atveju, priešintis priešui – mano balsą ir mūsų politinės jėgos palaikymą tas siūlymas turės“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.