saulius skvernelis

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės dalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose. Rugpjūčio 18 d. feisbuke S. Skvernelis pasidalijo savo komandos nuotrauka su prierašu: „Kas dėlioja strategiją 2024 metams, o mes jau ir taktiką sutarėm! #2024“. Tai dar labiau išsklaidė abejones dėl jo dalyvavimo prezidento rinkimuose. Plačiau apie tai jis kalbėjo šeštadienį vykusio demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ suvažiavimo metu.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako matantis poreikį peržiūrėti sveikatos reformą. „Be abejo, reikėtų kardinaliai peržiūrėti ir tikrai aš asmeniškai nepritariu daugeliui veiksmų, kurie yra padaryti, ypatingai apie ligoninių atskirų skyrių uždarymą, tai reikėtų iš esmės tikrai peržiūrėti ir priimti sprendimus“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Liepą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda, padėjo ūgtelti tiek paties šalies vadovo, tiek Prezidentūros kaip institucijos reitingams. Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo Sauliaus Skvernelio pareiškimus apie galimą pasitraukimą iš partijų susitarimo dėl gynybos, jei bus įgyvendinta Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarka, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tai vadino šantažu. „Aš vertinu tai kaip šantažą, kuris yra komunikuojamas iš pono Skvernelio pusės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė. Taip ji reagavo į S. Skvernelio kritiką, nukreiptą į VST pertvarką ją sujungiant su policija.

Lietuvos politines partijas supurtė čekučių skandalas, kuris palietė kone visas politines partijas, todėl atsiranda niša naujiems politikos veikėjams. Vienas įdomiausių klausimų – kur pasuks advokatas Ignas Vėgėlė, kurį potencialiai galėtų dominti dveji rinkimai: prezidento – gegužės mėnesį ir Seimo – spalio mėnesį. Parlamento rinkimai gali dominti dėl to, jog Seime atramos neturintis prezidentas nėra labai stiprus.

Seimo opozicijos atstovai sako, kad antradienį perskaitytas šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuobodokas, tačiau sutinka, jog priekaištai valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos, švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio buvo pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino premjerės Ingridos Šimonytės apsisprendimą toliau vadovauti Vyriausybei. Reaguodamas į tai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad prezidentas išsigando lyderystės ir sunkaus darbo, kurio būtų tekę imtis šią vasarą, jei būtų formuojama nauja Vyriausybė. Pokalbis su S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs gana aštriai pasisakėte apie prezidentą Gitaną Nausėdą po to, kai jis leido dirbti šiai Vyriausybei.

Prieš 20-30 metų nei vienas premjeras neišbūdavo pilnos kadencijos, o per 4 metus pasikeisdavo bent po kelis ministrus ir iš savo postų politikai pasitraukdavo tik dėl įtarimų ar korupcijos regimybės. Skirtingai nei šios kadencijos ministrai, nors dabartinė valdžia žadėjo kitaip. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinį sulaikymą užsieniečių registravimo centruose galėtų įvertinti Generalinė prokuratūra, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Aš tikrai nebūčiau tikras, kad tie veiksmai nėra vertinti baudžiamosios teisės požiūriu ir galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą, galbūt tie asmenys, kurie buvo sulaikyti tai padarys“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Pasisakę prieš išankstinius Seimo rinkimus politikai įjungė „durniaus režimą“, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Dar prieš Seimui atmetant siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų R. Karbauskis pateikė savo komentarą dėl pirmalaikių rinkimų ir buvusio kolegos Sauliaus Skvernelio pozicijos.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Seimas uždegė žalią šviesą valstybės tarnybos reformai. Esą pervargę ir prastai apmokami valstybės pareigūnai ir tarnautojai nuolat palieka valstybines įstaigas ir keliasi dirbti į didesnes algas siūlančias privačias bendroves, taigi reforma padės pritraukti daugiau profesionalų. Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.

Drama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų tautos išrinktųjų kaip reikiant užkaitino kraują parlamentarams. Premjerė Šimonytė pareiškė, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo neis“, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalį seimūnų išvadino veidmainiais, o liberalai nebežino, ar koalicija dar išvis egzistuoja. Landsbergis kvietė Seimo frakcijas tartis dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau jos siūlymą boikotavo.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas pareiškė, kad dėl kilusio lėšų grobstymo skandalo penktadienį posėdžiaus konservatorių prezidiumas, kuriam jis siūlys svarstyti Vyriausybės pasitraukimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis vadina tai viešųjų ryšių akcija ir mano, kad ,,iš pamokų nesimokanti“ Vyriausybė dirbs toliau.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Opozicija blefu vadina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus, kad bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis. Kaip teigė BNS kalbinti Seimo opozicijos atstovai, tokiais pareiškimais valdantieji gudrauja, mėgindami pridengti negebėjimą spręsti problemų. „Tai reiškia, kad ponas Landsbergis yra kaip kortų šuleris, blefuoja ir meluoja visuomenei.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Seimo opozicija žada prašyti švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakyti į parlamentarų klausimus dėl jos gautų išmokų, dirbant Kauno savivaldybės taryboje. „Paklausimas bus tikrai suformuotas, kad ministrė iš tribūnos turėtų į šiuos klausimus turėtų atsakyti, – antradienį Seime sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. – Nėra aišku, kaip ji tas lėšas naudojo, nes neatskleidžia detalių.

Savivaldybių lėšų grobstymo skandalas įsisiūbuoja. Pinigus be jokių atsakaitų Kauno taryboje ėmusi dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atrodo saugi už konservatorių partijos gynybos mūrų. Apie tai ir daug kitų aktualių temų laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, šįvakar 19.30 val.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė turėtų atsistatydinti, tačiau nemano, kad taip nutiks. „Čia nebe kotletas už tris eurus ar krevetės už penkis eurus Dubajuje, kaip buvo iš vienu ministru. Manau, kad turėtų tą sprendimą priimti. Nes atrodo labai negražiai ir neskaniai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Ar gali būti, jog už mokesčių mokėtojų milijonus, Krašto apsaugos ministerija perka baltarusišką optinę stebėjimo įrangą, kuri keliaus į Ukrainos frontą? Paskelbus konkursą termoviziniams žiūronams pirkti, laimėjo įmonė, kurios sąsajos veda tiesiai į Baltarusiją – lietuviška įmonė gamina gaminius, kurie kone identiški baltarusiškiems, o jos steigėjų sąraše – net 5 Baltarusijos piliečiai.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.

Seimui antradienį bus pateikta buvusio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo kandidatūra į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus. Buvęs premjeras ir generalinis komisaras Saulius Skvernelis juokavo, kad valstybei trūksta kadrų, jei visur skiriami buvę policininkai, tačiau pačio L. Pernavo tinkamumą komentavo taupiai. „Prezidentas, matyt, neturi savo kadrų, jei teikia ponios Grybauskaitės ir mano kadrus.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Policija pradeda karą su kelių ereliais. Po to, kai Lietuvoje pasipylė mirtinos avarijos, kurias sukėlė piktybiniai kelių eismo taisyklių pažeidėjai, pareigūnai užsimojo eilinį kartą didinti baudas už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus. Policija siūlo vairuotojams grąžinti balų sistemą ir leisti, kad policija etatinius pažeidėjus galėtų areštuoti: laikinai patupdyti už grotų.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo frakcija mokesčiui pritars.  Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. „Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Valdantiesiems sudarius klausimyną dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog departamentui klausimų yra, tačiau nereiktų jo sunaikinti. „(...) nemanau, kad reiktų sudaužyti ir sunaikinti departamentą, bet klausimų yra. Į juos galima ir reikia žiūrėti plačiau.

Galimybę sutrumpinti įgyto nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo terminą, reikalingą norint turtą parduoti nemokant pajamų mokesčio, Seimas galėtų svarstyti, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Penkeri metai irgi yra pakankamai ilgas laikas. (...) Dėl laikotarpio trumpinimo diskusija yra tikrai galima“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl prezidento Gitano Nausėdos praeities, susijusios su Komunistų partija, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad vis daugiau „praeities šmėklų“ iškyla dėl laiku nepadarytos desovietizacijos.

Su pareigūnų trūkumu susiduriančiai policijai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė meta gelbėjimosi ratą – prie policijos prijungs riaušių malšinimui skirtą sukarintą Viešojo saugumo tarnybą. Masinių neramumų malšinimui apmokyti, o kartu ir strateginius šalies objektus saugantys pareigūnai dabar turės atlikti ir kasdienes policijos funkcijas – gaudyti girtus vairuotojus ir panašiai. Bilotaitė aiškina, kad tai bus į naudą visiems, o, be to, leis sutaupyti pinigų, tačiau kiek, pasakyti negali.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Politinių apsikumščiavimų diena Seime. Valdantiesiems panorus iš Antikorupocijos komisijos išmesti opozicijos atstovą, opozicija pasiūlė iš kitos komisijos išmesti laisvietę Morganą Danielę. Petras Gražulis, supykęs, kad Seimas jam grasina apkalta dėl balsavimo už Jonauską, pateikė siūlymą tą patį daryti ir su konservatore Sejoniene.

Antradienį parlamentarai balsuos dėl dalies Seimo narių pareikšto nepasitikėjimo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku demokratu Algirdu Stončaičiu ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke Laisvės frakcijos nare Morgana Daniele. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skirtingai vertina šiuos atvejus. Tuo metu Saulius Skvernelis sako, kad valdantieji nesilaiko deklaruotų skaidrumo standartų. Seimo pirmininkė mano, kad A. Stončaitis turėtų palikti pareigas.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Opozicija rėžia tiesiai – tai panašu į naujuosius „bebrus“, kurie, kol dar yra valdžioje, savus skuba susodinti į šiltas valstybines vietas. Tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pakartojo ir Seimo narys Saulius Skvernelis.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Partijų gretose po savivaldos rinkimų labiausiai džiūgauja socdemai, po ilgos pertraukos nušluostę nosis konkurentams. Socdemų pirmininkė Blinkevičiūtė horizonte jau sako įžiūrinti pergalę ir Seimo rinkimuose. O konservatorių stovykloje po pralaimėjimo rinkimuose – kaltų ieškojimas, esą nesėkmę lėmė liberalų draugystė. Tiesa, politologai pabrėžia pirmininko Landsbergio atsakomybę. Užtat neblogi Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir demokratų rezultatai.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusius savivaldos rinkimus įvertino itin konservatyviai. Blogai nebuvo, bet nėra ko ir šokinėti iš džiaugsmo. Tačiau politikas sako labai apgailestaujantis dėl rezultatų Pasvalio rajone, kur konservatorių kandidatas Gintaras Gegužinskas pareigas eina nuo 2003-iųjų ir vėl laimėjo mero postą. Tai prieštarauja dabartinių valdančiųjų teiginiams apie pokyčių poreikį įvairiose valstybės valdymo srityse.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad valdantieji vilkina mokesčių reformą ir dėl jos slapukauja. Būsimų mokestinių pakeitimų fragmentus, kurie pateko į viešąją erdvę, opozicijos atstovas vertina neigiamai ir vadina Frankenšteinu. „Galiu remtis tik žiniasklaida. Kadangi niekas nieko nepasakė. Žiniasklaidoje labai geras pavadinimas yra, kad „mokestinis Frankenšteinas gali pasiekti Seimo salę. Taip ir vertinu.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad jį tenkina į žvalgybos kontrolieriaus pareigas teikiamo Nortauto Statkaus kandidatūra. Opozicijos atstovas nesureikšmina ne itin didelės pareigūno algos klausimo, nes anot S. Skvernelio, Seimo nario atlyginimas yra mažesnis. Visgi tai nėra tiesa. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente pateiks žvalgybos kontrolieriaus kandidatūrą.