saulius skvernelis

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia besidžiaugianti savivaldybių tarybų rezultatais, nes tai buvo pirmieji rinkimai naujai partijai. Iš viso partija savo atstovus turės 36 savivaldybėse, jau turi vieną išrinktą merą Neringoje Darių Jasaitį bei 6 kandidatus antrame ture. Tačiau partijos lyderis Saulius Skvernelis išreiškė nusivylimą rezultatais didžiuosiuose miestuose.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tikisi sėkmės šiuose rinkimuose ir mano, kad antrame merų rinkimų ture išvysime nemažai šiai partijai atstovaujančių pavardžių, sako jos pirmininkas Saulius Skvernelis. S. Skvernelio maždaug prieš metus įkurtai demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ šie rinkimai yra pirmieji. Anot partijos lyderio, rinkimai parodo, kiek stipri yra organizacinė struktūra. Šiuo metu S. Skvernelis tikisi, kad antrame ture išvysime nemažai partijos iškeltų kandidatų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Sauliaus Skvernelis sako, kad šie rinkimai bus atspirties taškas naujai susikūrusiai partijai. Jis tikisi, kad demokratai po rinkimų turės mažiausiai tris mero postus bei tarybos narių visose savivaldybėse, kurių rinkimuose dalyvauja. „Beveik 50 savivaldybių dalyvaujame rinkimuose, turime stiprius kandidatus, turime stiprius sąrašus, tai čia jau yra laimėjimas. O šie rinkimai bus atspirties taškas, kur mes galėsime lygintis.

Jeigu jau būtų paskirtas žvalgybos kontrolierius, Pranešėjo skandale neatsakytų klausimų būtų kur kas mažiau, įsitikinęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Anot jo, šiuo metu susiklosčiusi situacija primena vakuumą, prisipildžiusį skirtingų versijų. Vis dėlto Seimo vicepirmininkas konservatorių atstovas Paulius Saudargas pabrėžia, kad žvalgybos kontrolieriaus klausimas turėtų būti greitai išspręstas.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Violeta Fominienė (42 m.) politinei reklamai nelegaliai panaudojo grupės „Biplan“ kūrinį „Labas rytas“. Moteris įvairiuose socialiniuose tinkluose publikavo vaizdo įrašus, viename jų skamba lietuvių mėgstamas kūrinys.   Vasario 28-osios vakarą ėmė plisti kandidatės į tarybos nares „kūryba“ – vaizdo klipuose moteris įamžinta dainuojanti, degalinės aikštelėje šokanti su dešrainiais.

Prieš daugiau nei metus susikūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savivaldos rinkimuose dalyvaus pirmą kartą, todėl prastas arba geras pasirodymas gali nulemti tolesnę šios partijos ateitį bei jos narių nuotaikas. Ar pavyks demokratams įsitvirtinti politinėje sistemoje, ar turėtas nuosaikus populiarumas neištirps, pasimatys jau labai greitai, nors savivaldos rinkimai savo esme labai skiriasi nuo nacionalinių rinkimų, mat per juos pasitikima vietos veidais.

Energetikos ministerija neigia Seimo nario, buvusio valstiečių premjero Sauliaus Skvernelio teiginius dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įmonei „Agrokoncerno biometanas“ skirtos 2,368 mln. eurų paramos. Ministerija tikina, jog visa ES parama skirstoma tik vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus, o jas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Dėl informacijos nutekinimo skandalo opozicija Seime norėjo sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų, kas melavo ir ar valdantieji iš tiesų bandė nuo visuomenės nuslėpti faktą, kad konservatorių frakcijos narys įtariamas pedofilija. Tačiau valdantieji to padaryti neleido. Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos kaltės nemato ir tikina, esą skandalą suorganizavo Saulius Skvernelis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Aistros dėl pedofilijos skandalo tebekunkuliuoja, tačiau prokurorai nusprendė netirti, kas nutekino informaciją Kristijonui Bartoševičiui. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tai iš dalies yra savo munduro plovimas, mat tai ne pirmas kartas, kai konfidencialiai turinčios dirbti tarnybos nutekina tam tikrą slaptą informaciją. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Prokurorai sako, kad informacijos nutekinimo netirs.

Lietuvos viešąją erdvę sudrebino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio radikalūs pasisakymai. Vienas iš jų buvo apie tai, kad Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos istoriją organizavo ne kas kitas, kaip Saulius Skvernelis. Politiko pasisakymus TV3 žinių „Dienos komentare“ įvertino komunikacijos ekspertas Mantas Martišius.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas neeilinis Seimo posėdis dėl pedofilijos skandalo. Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė aiškinosi dėl galimo informacijos nutekinimo apie vykdomą tyrimą dėl Bartoševičiaus. Čmilytė-Nielsen ir vėl klupo detalėse, kai kurie jos teiginiai nesutapo su anksčiau išsakytais. Maža to, pareiškė, kad prokurorė ją informavo, kad pedofilija įtariamas ne jos frakcijos narys, bet prokurorė iš karto tą paneigė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad visa istorija dėl informacijos nutekinimo Čilėje buvusiam Kristijonui Bartoševičiui yra muilo burbulas, kaip ir isterija dėl to, jog jis išėjo kasmetinių atostogų kaip ministras.  „Visa šita istorija yra muilo burbulas, pučiamas vieno žmogaus, palaikomas kitų opozicinių frakcijų, kurios, matyt, nesugalvoja, ką šitoje situacijoje galėtų geriau daryti.

Opozicinei Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad išgirdus nesutampančias Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės versijas jį apima svetima gėda.

Seimas ketvirtadienį rinksis į neeilinę sesiją aiškintis galimą informacijos nutekinimą mažamečių prievartavimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Valdantieji tokiu opozicijos ėjimu nėra patenkinti – sako tikintys Generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės žodžiais, kad iš jų informacija nutekėti negalėjo. Antradienį komentuodamos savo pirmąjį susitikimą, Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė pateikia skirtingas versijas, kas buvo pasakyta per judviejų pokalbį, o kas ne.

Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad nuo Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų būtų nukabintos gėjus, lesbietes, biseksualius ir translyčius asmenis simbolizuojančios vėliavos. Esą joms ant valstybinių įstaigų pastatų ne vieta. Dėl to kviečia žmones pasirašyti specialią peticiją, kreipėsi ir į Prezidentą. Kitų politinių partijų atstovai arba pritaria Karbauskiui, arba piktinasi, kad valstiečiai taip prieš rinkimus bando gauti daugiau dėmesio.

Kokie įtarimai dėl K. Bartoševičiui nutekėjusios informacijos neduoda ramybės Seimo opozicijai? Laidoje „Dėmesio centre“ – Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Saulius Skvernelis.

Opozicijos atstovai paviešino klausimus Seimo pirmininkei ir generalinei prokurorei dėl buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui galimai nutekintos informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Opozicija ragina vasario 9 dieną rengti neeilinę Seimo sesiją. Ar jos tikrai reikia ir ar toks politikų aktyvumas nepakenktų ikiteisminiam tyrimui? Apie tai – pokalbis su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu TV3 žinių „Dienos komentare“. Opozicija bando sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Aistros dėl pedofilijos skandalo Seime privertė susipešti opoziciją. Saulius Skvernelis apkaltino Ramūną Karbauskį, kad šis padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo konservatoriamss. Dėl 4 vaikus, kaip įtariama, prievartavusio dabar jau buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų parlamento opozicija nori šaukti neeilinį posėdį, tačiau tam pasipriešino valstiečiai.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Nei generalinė prokurorė, nei generalinis policijos komisaras nemato reikalo aiškintis, ar kažkas pranešė Kristijonui Bartoševičiui apie vykdomą tyrimą dėl galimos pedofilijos iš anksto. Maža to, generalinė prokurorė sako negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad informacija apie tyrimą Bartoševičiui galėjo būti nutekinta iš anksto.

Valdantieji rezga naują planą, kad aukščiausi šalies vadovai galėtų lengviau gauti įslaptintą informaciją apie teisėsaugos sekamus žmones. Dabar, norėdami tokios informacijos, jie savo prašymus tarnyboms turi pagrįsti – įrodyti, kad slapta surinkti duomenys apie sekamus žmones yra būtini jų darbui. Konservatoriai nori įstatymą pakeisti, kad žvalgybos informacija teisėsauga turėtų teikti net ir tada, kai tai nėra būtina tiesioginiam darbui atlikti.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms vis dar prekiaujant su Rusija, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, jog verslas turi suprasti, kad Lietuva su Rusija gerų ekonominių santykių neturės dar dešimtmečius.     „Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius.

Prieš viešai paskelbiant siūlymus dėl šaukimo į kariuomenę tvarkos keitimo reikėjo bent pradėti diskusijas su nacionalinį susitarimą dėl gynybos pasirašiusiomis partijomis, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė esantis tvirtai apsisprendęs 2024-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose nesiekti šalies vadovo posto.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Kodėl didžiosios partijos nesugeba atrasti didmiesčių rinkėjus patraukiančių kandidatų į merus? Prie ko gali privesti valdžios institucijų tarpusavio konfliktai? „Dėmesio centre“ studijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardas Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Aistros dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vis dar verda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus susitarimą dėl brigados paaiškinti, o prezidentūra atrėžė, kad siūlymas peržiūrėti šį komunikatą yra neatsakingas. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta savo pirmtako Sauliaus Skvernelio pareiškimus, kad klausimas yra išspręstas. Pasak jos, kompensavimo procesas dėl bendruomeninio turto yra beveik baigtas, tačiau Lietuva vis dar įsipareigojusi žydams kompensuoti už nusavintą privatų turtą.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis idėjos nepalaiko ir sako, kad klausimas yra išspręstas. Vyriausybė siūlo kompensacijas numatyti naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu. „Mes nepalaikysime. Laikomės tos pozicijos, kad klausimas yra išspręstas, buvo išspręstas.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Ugdymo ekspertė iš Marijampolės Beata Valungevičienė pašalinta iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Ryšių su praeityje teistais verslininkais Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius, ir Žydrūnu Buzu neslėpusi marijampolietė pašalinta iš demokratų gretų, penktadienį pranešė naujienų portalas „15min“. „Taip, toks sprendimas priimtas vadovaujantis partijos įstatais“, – portalui patvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Klaipėdos teismas leido suimti kyšininkavimu įtariamą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių Virgilijų Pozingį bei dar du verslininkus. Įtariama, kad politikas naudojosi savo padėtimi ir padėdavo statybų įmonėms laimėti viešuosius pirkimus, o šios už tai administracijos direktoriui statė nemokamai namą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio kabineto durys užrakintos. Ko gero, tokios liks dar ilgai.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kokios yra to priežastys.

Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę.

Aiškus sutikimas, išreikštas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu. Taip parlamentarė, laisvietė Morgana Danielė aiškina, kaip turės būti elgiamasi prieš meilės sueitį pagal jos įregistruotą Baudžiamojo kodekso pataisą. Priešingu atveju, moteris arba vyras po sekso galės kreiptis į teisėsaugą ir apkaltinti partnerį seksualiniu smurtu, o jam už tai grės baudžiamoji atsakomybė.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai prašo opozicinių demokratų vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo buvusiam jo Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui aplinkybių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.