saulius skvernelis

Šeštadienį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, teigiama pranešime spaudai.

Penktadienio popietę paaiškėjus, jog krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsistatydina, premjerė Ingrida Šimonytė privalėjo nedelsiant paaiškinti susiklosčiusią situaciją, sako opozicinių partijų vadovai. Politikai tvirtina – delsiant informuoti visuomenę, kuriasi prielaidos spekuliuoti dėl tokių nevienareikšmiškai vertinamų Ministrų kabineto vadovės sprendimų.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš.

Seimo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad siūlymu visiškai drausti azartinių lošimų reklamą siekiama maskuoti pastaruoju metu kilusius skandalus dėl  Nacionalinio stadiono bei praloštų „BaltCap“ fondo milijonų, o Seimui siūlomas projektas – neapgalvotas. „Vieną skandalą reikia pakeisti kita tema, tai istorija stadiono ir praloštų 40 mln.

Kilus diskusijoms dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai, kritika Vyriausybės vadovei pasigirsta ir iš Seimo. Viešą konservatorės retoriką, sukėlusią abejones dėl Vilniaus sąjungininkų įsipareigojimų, kritikuoja tiek kolegos valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicija.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato. O toks teiginys šokiravo politikus – teigia nesuprantantys, kaip tokie formalumai per du metus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nebuvo išspręsti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad užsitęsę Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų pokalbiai dėl ambasadorių atrodo tragikomiškai. Parlamentaras pažymi – Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos susitikimai tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos įvykiu. O tai, anot S. Skvernelio, tik įrodo, jog šioje srityje nėra jokių realių pasiekimų.

KTU politologai Vaidas Morkevičius ir Vytautas Valentinavičius prognozuoja, kad dabartinis šalies vadovas su iššūkiais susidurtų tik netikėtai susiklosčius aplinkybėms, o Seime rudenį valdančiojoje koalicijoje galime turėti ir vieną partiją iš dabartinės valdančiosios koalicijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina esą ūkininkų protestas nėra politizuotas ir už jo nestovi opoziciją. Pasak jo, parlamento mažumos atstovai „nelipo ant bačkų“ ir kalbėjo tik tokie sektorių išmanantys žmonės kaip Kęstutis Mažeika, kuris, ekspremjero nuomone, galėtų būti kitu žemės ūkio ministru. „Politinės partijos, kurios būna valdžioje, neišvengiamai uždeda antspaudą, kada dėl kiekvieno protesto pradedi kaltinti oponuojančią politinę jėgą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antrina Prezidentūrai ir sako, kad Užsienio reikalų ministerija (URM), nusprendusi nepratęsti ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio kadencijos, daro spaudimą diplomatui. „Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamo URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. „Tikrai nematau jokių priekaištų.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako diskusijose dėl didesnio gynybos finansavimo pasigendantis tarimosi ir dėl konkrečių karinių įsigijimų. „Prasidėjo tokios transliacijos iš kariuomenės vado, ministrės pirmininkės patarėjo: jūs nediskutuokite, jūs neišmanote, kokių įsigijimų reikia, jūs tik pakelkite mokesčius, susimokėkite, o mes jau čia patys geriausiai žinome, ką pirkti – tankus, oro gynybą, dronus ar ten dar ką nors.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nepritaria visuotiniam šaukimui bei gynybos mokesčiui, rodo partijos politinės tarybos narių apklausa. Visgi partijos pirmininkas Saulius Skvernelis pažymi, kad jo vedama politinė jėga siūlo alternatyvas šiems krašto apsaugos klausimams spręsti. „Didesnė dalis nepritarė visuotiniam, horizontaliajam mokesčiui, bet palaiko kitas galimas finansavimo alternatyvas.

Opozicinės partijos ketina dalyvauti sausio pabaigoje premjerės Ingridos Šimonytės organizuojamame partijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų susitikime dėl gynybos finansavimo. Visgi, opozicijos atstovai bene sutartinai pripažįsta – tai rinkiminis susitikimas. „Kadangi kviečiamas labai platus adresatų spektras, sunku įsivaizduoti, ką tokiame plačiame rate galima susitarti – akivaizdu, kad pozicijos bus kardinaliai skirtingos.

Ieškant būdų, kaip padidinti Lietuvos gynybos finansavimą, Demokratų frakcijos pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad pasiturintys asmenys galėtų mokėti didesnius mokesčius ir taip prisidėti prie šalies gynybos. „Tikrai nesinorėtų, kad koks nors pensininkas arba jauna šeima, turinti 3 vaikučius, turėtų vienodai mokėti su tuo, kuriam šiandien tikrai galbūt gyvenime geriau pavyko. Bet jam pavyko dėl to, kad valstybė mūsų saugi yra.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius būtų geriausias kandidatas vesti sąrašą į Europos Parlamento (EP) rinkimus, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, tokį pasirinkimą siūlysiantis partijos tarybai šeštadienį. „Tai nėra paslaptis, V. Sinkevičius apsisprendė grįžti į nacionalinę politiką, bent jau aš siūlysiu tarybos nariams, kad kandidatas vesti sąrašą į EP galėtų būti V. Sinevičius“, – ketvirtadienį interviu LRT televizijai sakė S. Skvernelis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai kandidatais į Europos Parlamentą (EP) iškėlė 23 politikus, tarp jų – eurokomisarą Virginijų Sinkevičių. Jis su partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir rinkimų štabo vadovu Luku Savicku surinko daugiausia balsų partijoje, ketvirtadienį pranešė partija. Kandidatais taip pat siūlomi Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad policija viršijo savo įgaliojimus, ketvirtadienį blokuodama kelius su sunkiasvore technika į Šilalę važiavusiems ūkininkams. Pasak ekspremjero, pareigūnai taip pat neturėjo jokios teisės panaudoti jėgos prieš žemdirbius, norėjusius pareikšti kritiką Šilalėje viešėjusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje paspartinti Seimas galėtų priimti specialų įstatymą. „Reikalingi galbūt ir specialūs įstatymai. Įstatymas gali būti ir tiesiog konkretus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje įsteigimo (...) ir sudėlioti tam tikras ypatingas sąlygas, kad procesai būtų prioritetiniai“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad po galutinių teismų sprendimų Seimo narių mandatai galėtų būti naikinami automatiškai, tai yra be slapto balsavimo parlamente. Pasak jo, toks principas galėtų galioti ir kai Seimo narys nuteisiamas baudžiamojoje byloje, ir kai Konstitucinis Teismas nurodo, kad parlamentaras pažeidė priesaiką. Anot S. Skvernelio, tokiais atvejais mandatą tiesiog galėtų atimti Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Seimo opozicijos atstovai po nepavykusios apkaltos kalėjime bausmę atliekančiam Vytautui Gapšiui registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Jį pasirašė 16 parlamentarų iš dviejų frakcijų: Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės. Pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia mažiausiai 85 Seimo narių balsų iš 141. Siūloma pirmalaikius rinkimus surengti 2024 metų birželio 9 dieną.

Opozicija nusitaikė į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen. Mažumoje esantiems parlamentarams kyla klausimų, ar nuteistos partijos lyderė gali vadovauti Seimui. Pati V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad gali. Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Iš už Kauno kalėjimo sienų – netikėtas Vytauto Gapšio prašymas. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje dėl kyšininkavimo nuteistas darbietis norėtų nuotoliu jungtis į Seimo komitetų posėdžius – tiesiai iš kalėjimo. Mandatą Seimo narys vis dar turi, tad Darbo partija tokį kolegos pageidavimą palaiko. Tačiau kiti seimūnai atkerta, kad V. Gapšys šitaip tyčiojasi iš parlamento darbo. Tiesa, panašu, kad Seimo nariui už grotų teks pasiieškoti kitos veiklos – Kalėjimų tarnyba prašymą atmetė.

Seimui antradienį ketinant apsispręsti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis jį vadina netvariu ir neatspindinčiu lūkesčių. „Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą.

Liberalų sąjūdžio sprendimas nekelti kandidato prezidento rinkimuose nustebino ir nėra teisingas žingsnis, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Lietuvos apeliaciniam teismui nuteisus kaltinamuosius „MG Grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, opozicija mano, kad Liberalų sąjūdis nebeturėtų dirbti valdžioje, o nuteistoms partijoms gresia bankrotas.  Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad nuteistoms partijoms gresia bankrotas, o Liberalų sąjūdis neturėtų dirbti valdžioje. Panašios pozicijos yra ir socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Europos Parlamento (EP) rinkimų data antrą kartą istorijoje nesutaps su antrojo prezidento rinkimų turo data. Kai kurie politikai sako, kad tai naudingiausia konservatoriams, kurių rinkėjai neretai įvardijami kaip ištikimiausi.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė kitąmet Prezidento rinkimuose nedalyvausiąs. Jam atsisakius, partija varžytis dėl prezidento posto siunčia buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską. Na, o skandalingasis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuriam gresia apkalta, jau skelbiasi sukūręs partiją ir žada savo kandidatą prezidento rinkimuose.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kitais metais svarbiausi bus Seimo rinkimai. „Mano asmenine nuomone, tai yra svarbiausias pasirinkimas, svarbiausias tautos apsisprendimas, nes nuo to priklauso, kaip žmonės, valstybė gyvens artimiausius ketverius metus“, – per partijos politinės tarybos posėdį šeštadienį sakė S. Skvernelis. Seimo rinkimai vyks 2024 metų rudenį, anksčiau tais metais planuojami prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Baigiantis terminui, kada galima siūlyti partijos kandidatą į prezidentus, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai dažniausiai teikė partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio kandidatūrą. Kaip antradienį BNS informavo partija, pasiūlymus pateikė daugiau nei trys ketvirtadaliai skyrių, daugiausiai kartų pasiūlytas S. Skvernelis. Jis anksčiau teigė nebenorintis antrą kartą kandidatuoti į šalies vadovo postą.

Leidimas karo prievolininkams įsigyti ir laikyti namuose automatinių ginklų keltų didelį pavojų visuomenės saugumui, teigia opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Kalbama apie bet kokį asmenį, kuris kažkada tarnavo kariuomenėje (...) Man atrodo, mes sparčiais žingsniais artėjame prie to vaizdelio, kurį praktiškai kasdien matome už Atlanto su liberalia ginklų politika.

Laisvės partija neseniai pagrasino Seime blokuoti konservatoriams rūpimą kandidatą į Europos Komisijos narius. Šis grasinimas tiesiogiai nutaikytas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį, kuris užkulisiuose minimas kaip potencialus kandidatas. Kandidatūros realumą parodo tai, kad G. Landsbergis nesiruošia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, neketina vesti partijos sąrašo Seimo rinkimuose, nebesieks vadovauti partijai.

Ar konservatoriai naudoja dvigubus standartus politiniams oponentams ir sau patiems? Štai 2019-aisiais, kai tuometis premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, politiniai oponentai ragino jį atsistatydinti iš Vyriausybės vadovo pareigų. Tačiau dabar, kai apie ėjimą į rinkimus paskelbė Ingrida Šimonytė, anuomečių šauklių retorika jau pasikeitė – jos atsistatydinimo niekas nereikalauja.  2019-ųjų sausis.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kitą savaitę planuoja pradėti kandidatų į prezidentus kėlimą, partijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad pats nenorėtų kartoti istorijos ir vėl dalyvauti rinkimuose.

Sprendimai dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio likimo, kai jis už butpinigius nuomojo būstą iš sūnaus, turėtų būti padaryti po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Privalo išnagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir paskelbti išvadą, o nuo išvados paskelbimo bus privalomi atlikti tam tikrai veiksmai“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Prieš beveik penkerius metus tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui pranešus apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose, konservatoriai žėrė jam kritiką dėl galimo interesų painiojimo ir ragino trauktis iš pareigų. Politologai sako, kad panašių raginimų būsimos rinkimų kampanijos metu tikriausiai sulauks ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė, dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto jie abejoja, ar tai paveiks konservatorių rinkėjų nuomonę.

Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad tik vienos į Seimą patenkančios partijos populiarumas per vasarą pakito gana apčiuopiamai. Apie šį ir kitus įdomesnius politinius pokyčius laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Mindaugas Jurkynas.

Istorija kartojasi – taip galima apibūdinti dar 2018 metais įvykusį ir šiuo metu vykstantį neterminuotą mokytojų streiką. Mokytojai toliau reikalauja didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, o viso to prašo ta pati, viena vienintelė mokytojų profsąjunga. TV3 žinios primena, kad 2018 metais su pilnais maišais maisto pas ministeriją okupavusius mokytojus jų reikalavimų palaikyti keliavo konservatoriai.

Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tarnybinius tyrimus iškart dėl 2 diplomatų veiklos, kai kurie opozicijos politikai vieną tyrimą vadina konservatorių politiniu žaidimu prieš rinkimus ar net kerštu prezidentui Gitanui Nausėdai. Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį ministerija įtaria valstybės institucijų suteikto mandato nesilaikymu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina apie pasitraukimą iš partijų susitarimo dėl gynybos svarstančią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ nežaisti nacionaliniu saugumu vardan partinio intereso. Ministras akcentuoja, kad šios partijos lyderio Sauliaus Skvernelio kaltinimai, esą valdantieji bando naikinti Viešojo saugumo tarnybą (VST), yra nepagrįsti. Pasak jo, tikrasis tikslas yra šią pareigūnų grandį kaip tik sustiprinti.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarka pasipiktinęs ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad dabartinis policijos vadovas Renatas Požėla atsistojo ne žmonių ir pareigūnų pusėn. Politikas neabejoja, vyriausiasis policijos komisaras vykdo politikų užgaidas, nes nori išsaugoti užimamą postą. Būtent tam, įtaria S. Skvernelis, ir yra skirta komisaro parama į Seimą atkeliaujančiai pertvarkai.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.