saulius skvernelis

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms vis dar prekiaujant su Rusija, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, jog verslas turi suprasti, kad Lietuva su Rusija gerų ekonominių santykių neturės dar dešimtmečius.     „Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius.

Prieš viešai paskelbiant siūlymus dėl šaukimo į kariuomenę tvarkos keitimo reikėjo bent pradėti diskusijas su nacionalinį susitarimą dėl gynybos pasirašiusiomis partijomis, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė esantis tvirtai apsisprendęs 2024-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose nesiekti šalies vadovo posto.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog pritartų tolygesniam, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomam gyventojų pajamų apmokestinimui.  „Tai yra vienas iš tokių sprendimų, kuriuos reikės daryti. Ir anksčiau ar vėliau tikrai reikės padaryti.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Kodėl didžiosios partijos nesugeba atrasti didmiesčių rinkėjus patraukiančių kandidatų į merus? Prie ko gali privesti valdžios institucijų tarpusavio konfliktai? „Dėmesio centre“ studijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardas Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Aistros dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vis dar verda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus susitarimą dėl brigados paaiškinti, o prezidentūra atrėžė, kad siūlymas peržiūrėti šį komunikatą yra neatsakingas. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta savo pirmtako Sauliaus Skvernelio pareiškimus, kad klausimas yra išspręstas. Pasak jos, kompensavimo procesas dėl bendruomeninio turto yra beveik baigtas, tačiau Lietuva vis dar įsipareigojusi žydams kompensuoti už nusavintą privatų turtą.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis idėjos nepalaiko ir sako, kad klausimas yra išspręstas. Vyriausybė siūlo kompensacijas numatyti naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu. „Mes nepalaikysime. Laikomės tos pozicijos, kad klausimas yra išspręstas, buvo išspręstas.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Ugdymo ekspertė iš Marijampolės Beata Valungevičienė pašalinta iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Ryšių su praeityje teistais verslininkais Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius, ir Žydrūnu Buzu neslėpusi marijampolietė pašalinta iš demokratų gretų, penktadienį pranešė naujienų portalas „15min“. „Taip, toks sprendimas priimtas vadovaujantis partijos įstatais“, – portalui patvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Klaipėdos teismas leido suimti kyšininkavimu įtariamą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių Virgilijų Pozingį bei dar du verslininkus. Įtariama, kad politikas naudojosi savo padėtimi ir padėdavo statybų įmonėms laimėti viešuosius pirkimus, o šios už tai administracijos direktoriui statė nemokamai namą. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio kabineto durys užrakintos. Ko gero, tokios liks dar ilgai.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kokios yra to priežastys.

Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę.

Aiškus sutikimas, išreikštas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu. Taip parlamentarė, laisvietė Morgana Danielė aiškina, kaip turės būti elgiamasi prieš meilės sueitį pagal jos įregistruotą Baudžiamojo kodekso pataisą. Priešingu atveju, moteris arba vyras po sekso galės kreiptis į teisėsaugą ir apkaltinti partnerį seksualiniu smurtu, o jam už tai grės baudžiamoji atsakomybė.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai prašo opozicinių demokratų vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo buvusiam jo Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui aplinkybių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai reaguodami į vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teiginius, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, penktadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Parlamentarai prašo VSD pradėti tyrimą, ar tokia ministrės A. Bilotaitės antradienį Seime pasakyta kalba yra tiesa.

Leidimo dirbti su slapta informacija Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkui Algirdui Stončaičiui išdavimas jam dirbant Vyriausybės kancleriu reiškia, jog visos įstatymais būtinos procedūros buvo atliktos, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. „Aš matau labai paprastai. Įstatymas numato procedūras, kurios atliekamos norint gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Seimo koridoriuose pašnibždomis kalbama, kad jeigu griūtų ši valdančioji dauguma, opozicija nenorėtų imtis iniciatyvos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai yra mitas, o ir tarp dabartinės daugumos atstovų yra žmonių, kurie būtų tinkamesni eiti pareigas, nei kai kurie šiuo metu dirbantys ministrai. „Yra mitas, kuris skleidžiamas ir tam pačiam prezidentui. Kad štai, žiūrėkite, arba Ingrida Šimonytė, arba pasaulio pabaiga.

Opozicijos planas tirti vidaus reikalų ministrės Bilotaitės veiksmus dėl riaušių malšinimo ir konfliktų su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu subliuško – pritrūko balsų laikinajai komisijai sukurti. Tačiau aistrų Seimo salėje netrūko – vėl aidėjo replikos apie Bilotaitę kaip tituluotą gražuolę.

Seimas antradienį spręs, ar pradėti parlamentinį tyrimą, kuris nukreiptas prieš vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Buvęs premjeras, Demokratų „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigia, kad daugiausiai klausimų jam kelia ministrės kompetencija. Opozicija antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis 2020 m. metų rinkimuose buvo išrinktas į parlamentą, bet dėl kilusių konfliktų su valdančiais savo mandatą perleido partietei Astai Kubilienei. Politikas šiuo sprendimu sako nesidžiaugiantis, nes esą „buvo priverstas“, tačiau neslepia, kad dabar jis yra efektyvesnis nei būtų buvęs Seime.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei opozicija Seime užkūrė tikrą pirtį dėl generolo Ričardo Pociaus pasitraukimo ir nesuvaldytų riaušių prie Seimo. Ministrė Bilotaitė ir Saulius Skvernelis Seime ne tik svaidėsi kaltinimais, bet ir ėmė šaukti vienas ant kito. Opozicija ministrę Bilotaitę kaltina visiška nekompetencija ir reikalauja trauktis iš pareigų. Tačiau ji atsistatydinti neketina.

Įsiplieskęs skandalas tarp buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus ir ministrės Agnės Bilotaitės įgauna pagreitį. Iš komandiruotės grįžusi Bilotaitė kerta iš peties – viešus Pociaus pasisakymus specialiai surengtoje spaudos konferencijoje vadina liguistais kliedesiais, priekaištus generolo darbui žeria vieną po kito. Situaciją įvertino ir Gabrielius Landsbergis.

Ar plieskiasi naujas konfliktas tarp buvusių bendražygių? Tiek Saulius Skvernelis, tiek Ramūnas Karbauskis buvusius Vyriausybės darbus tempia į savo pusę. S. Skvernelis tikina, kad valstiečiai tik „savinasi darbus“. R. Karbauskis su tuo nesutinka ir nurodo esąs įsitikinęs, kad ekspremjeras tokius teiginius sako „iš desperacijos“, mat metus kritę LVŽS reitingai auga, o partijai populiarumu demokratai nusileidžia.

Seimo opozicinės frakcijos ketvirtadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite aiškinosi situaciją dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus išsakytų kaltinimų nekompetencija ir mobingu. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo tvirtino, kad atsakymų iš ministrės nesulaukė ir teigė nesitikėjęs tokios A. Bilotaitės nekompetencijos. „Reikia gerbiamai ministrei daugiau tokių formatų paorganizuoti, tai ir klausimų nekiltų.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius sako prašymą atleisti abiejų šalių sutarimu ministerijai pateikęs po to, kai ministerija aiškiai pademonstravo, kad dirbti čia jis nebegali. Dėl tokių veiksmų Seimo narys Saulius Skvernelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir, kaip atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, Darbo inspekciją.

Iš Viešojo saugumo tarnybos vado pareigų šalių susitarimu atleistas generolas Ričardas Pocius vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę kaltina perdėtais tikrinimais bei siekiu pridengti savo bei Policijos departamento nekompetenciją dėl nesuvaldytų riaušių prie Seimo, bet pakapsčius giliau matyti, jog pats generolas irgi ne visiems atrodė lyg dovanėlė.

Dažais asfalto dangą šalia buvusio premjero Sauliaus Skvernelio aprašinėjęs buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas Gediminas Vaitkevičius išgirdo galutinį teismo nuosprendį. Maža to, paskelbus teismo verdiktą, vyras teismo salėje nualpo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį galutinai išteisino G. Vaitkevičių Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Vyras, išgirdęs teismo nuosprendį, nualpo. Bendrasis pagalbos centras naujienų portalui tv3.lt pranešė, kad 13 val.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį vyrui, prie tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio namo ant kelio užrašiusiam „vagies namas“. „Nuosprendis pakeistas pašalinant dalį, kad užrašas yra nuomonė“, – BNS informavo teismo atstovė Olga Kungienė.

Skandalas dėl trečiadienį iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įgauna pagreitį. Dabar jau buvęs tarnybos vadovas žeria kaltinimus vidaus reikalų ministrei Bilotaitei dėl patirto mobingo, po to, kai jis esą nesuvaldė situacijos pernai rugpjūtį, kilus didžiulėms riaušėms prie Seimo. Į kaltinimus reaguodama vidaus reikalų ministerija paviešino Pociaus prasižengimus. Ir jų – esą net ne vienas.

Šią savaitę paskelbtos dvi naujausios apklausos rodo, kad visuomenė daugiau ar mažiau nepatenkinta visomis politinėmis jėgomis. Ingridos Šimonytės reitingai – rekordiniame dugne, pasitikėjimas Vyriausybe taip pat mažas. Tačiau nieko gero apklausos nerodo ir opozicinėms partijoms, o socialdemokratai niekaip neatitrūksta nuo valdančiųjų. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad visa tai – prastos komunikacijos rezultatas.

Šiemet įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ penktadienį Vilniuje patvirtino 42 kandidatus į 2023 metais vyksiančių Lietuvos savivaldybių merų rinkimus. Tarp jų – mokytojai, verslininkai, įstaigų vadovai, ūkininkai, vietos bendruomenių lyderiai ir įkūrėjai bei  dabartiniai merai – Neringos meras Darius Jasaitis, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, taip pat Seimo nariai Lukas Savickas ir Kęstutis Mažeika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pagrasino užmušiantis rinkėjus, kurie balsuos už Sauliaus Skvernelio partiją. Garso įrašas su jo žodžiais iš susitikimo su gyventojais nutekėjo į viešumą, Žemaitaitis sako, kad juokavo – norėjo paaiškinti, kad Skvernelio politinė jėga balsuoja už valdančiųjų projektus. Pats S. Skvernelis juokauja, kad už save nebalsuos, todėl jaučiasi saugiai, bet sako, kad dažnai besikeikiantis ir kitus įžeidžiantis R. Žemaitaitis jau ne pirmą kartą peržengia ribą.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su savo rinkėjais Šilutės rajone bendrauja išskirtinai keistai: pavyzdžiui, grasina užmušti, jeigu šie balsuos už Saulių Skvernelį. Iš portalo tv3.lt turimo trumpo garso įrašo galima suprasti, kad parlamentaras bendrauja su vyresnio amžiaus moterimis, kurių viena paklausė, už ką gi balsuoti. R. Žemaitaičio atsakymas inteligentiškus žmones gali priblokšti.  „Man nebandyk balsuoti už S. Skvernelį.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.