saulius skvernelis

Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys. O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams.

Per du pastaruosius mėnesius smuktelėjo ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingai, tačiau ji lieka populiariausių partijų trejetuke, rodo šeštadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys. Už demokratus per rinkimus šiuo metu balsuotų 7,7 proc. šalies gyventojų. Liepą, kai daryta ankstesnė „Vilmorus“ apklausa, paramą jiems reiškė 10,6 proc. apklausos dalyvių.

Seimas siekia apvalyti Lietuvos futbolo federaciją (LFF) nuo kriminalinę praeitį turinčių asmenų, o Seime jau įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus visa federacijos vadovybė netektų įgaliojimų ir jos valdymą perimtų ministerijos paskirtas administratorius. Tiesa, šešėlis metamas ir ant buvusio premjero Sauliaus Skvernelio bei generalinio policijos komisaro pečių. Lietuvos futbolo federacija (LFF) toliau išlieka visuomenės dėmesio centre.

Kai kurie parlamentarai, panašu, ir vėl prisidirbo. Parlamentaro Puidoko Seimo viešbučio bute gyvenantys ukrainiečiai, dar prieš pusmetį Seimo etikos ir procedūrų komisijai įskundę kaimyną – laisvietį Marių Matijošaitį – dėl neva naktimis rengiamų vakarėlių iki paryčių ir miegoti trukdančios garsios muzikos, skundą parašė pakartotinai. Esą vakarėliai nesiliauja, o parlamentaras pastabas ir prašymus pritildyti muziką ignoruoja. Tuo metu intrigos verda ir Seimo salėje.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Vilniuje paminėtos 90-osios Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinės. Buvę bendražygiai dėjo gėles prie jo kapo, iš Seimo tribūnos liejosi ugningos pagarbos kalbos, o pagarbą išreiškė net ir pasirodęs Vytautas Landsbergis. „Jis visą laiką tvirtas, kaip uola, už jo jaučiausi, kaip už mūro“, – sako socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors paminėti 90-ąsias gimimo metines prie Brazausko kapo atėjo tik būrelis buvusių jo bendražygių. „Žodžio žmogus. Sutarei – bus padaryta.

Opozicija interpeliacijų ministrams karuselę bando įsukti dar stipriau. Socialdemokratai nori ją surengti ir Laisvės partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Esą ji nesugeba normaliai pasirūpinti pagalba įmonėms, kurios energetinės krizės akivaizdoje susidūrė su sunkumais.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo antradienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų.  Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė.

Sauliaus Skvernelio padėjėja, „Mis Lietuva 2011“ Ieva Gervinskaitė su mylimuoju susilaukė vaikelio. Paaiškėjo, kad porai gimė sūnus. Naujieną moteris patvirtino portalui Žmonės.lt. Moteris taip pat atskleidė, kad gimė sūnus, kurį jiedu su mylimuoju pavadino Marku. Ji yra baigusi teisės studijas ir įgijusi teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio bei Bordo universitetuose (jungtinių studijų metu). Anksčiau ji dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, tuometinio ministro S. Skvernelio referente.

Valdovų rūmai Vilniuje vėl sulaukė Lenkijos vadovų – bendram posėdžiui su Lietuvos premjere ir ministrais atvyko visa Lenkijos Vyriausybė. Pagrindinės temos – Rusijos karas Ukrainoje ir didžiulės energetikos kainos, kurias abiejų šalių premjerai vadina Putino šantažu. Nors Lenkija biržoje elektrą perka kone triskart pigiau nei Lietuva, ministras pirmininkas, skirtingai nei Ingrida Šimonytė, ragina Briuselį apkarpyti lobstančių energetikos įmonių pelnus.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėti pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Tuo pačiu įstatymu uždraudė ir rusų turistams atvykti į mūsų šalį. Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstys lygiai taip pat neįsileisti ir turistų iš Baltarusijos. O pasieniečiai šiandien paviešino, kas vyksta būtent pasienio ruože su Baltarusija – nufilmuoti Lukašenkos pasieniečiai karpantys mūsų tvorą, kad per ją į Europą galėtų patekti nelegalūs migrantai. Sekmadienis, pasienis su Baltarusija Vilniaus rajone.

Šį vakarą laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ – pokalbis su Sauliumi Skverneliu. Ar tikrai dabartinė valdžia tokia beviltiška, kaip jis sako? Ką žinome apie politinę partiją, demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“? Ar tai nauja politinė kokybė? Ar tai galbūt politinių perbėgėlių pulkas? Apie visa tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su Sauliumi Skverneliu.

Sudėtinga energetinė situacija gyventojams kelia daug streso, o ir Vyriausybė už savo veiksmus ar jų nebuvimą sulaukia daug kritikos. „Aš nesuprantu, kodėl jie tokie ramūs“, – kritikams pritarė ir Gediminas Kirkilas. Buvęs premjeras naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad dėl tokio neveiksnumo kai kur krenta ir visos vyriausybės. Kartu su juo diskutavo ir Saulius Skvernelis.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Viena krizė po kitos vis slenka ant valdančiųjų pečių. Vieni politikai jas stebi ir savo nuomonės viešojoje erdvėje nereiškia, kiti – kritikuoja ar net kelia Vyriausybės atsistatydinimo klausimą. Situaciją atspindi ir premjerės Ingridos Šimonytės krentantys reitingai – vis mažiau žmonių norėtų ją matyti užimančią ministrės pirmininkės pareigas. Būtent tai lemia mažesnį jos atotrūkį tarp kitų politikų.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Stebint situaciją dėl veiklą stabdančios „Perlo Energijos“, į rinką žengiantiems nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti numatyti papildomi saugikliai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Maisto, dujų ir elektros kainos aukštyn – premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas žemyn. Per mėnesį jos reitingas smuko beveik keturiais procentais ir atotrūkis nuo Sauliaus Skvernelio vis mažesnis. Ir tai ne pabaiga, ypač girdint, ką apie valdžią kalba elektros krizės įsiutinti žmonės. O Demokratų partija visiškai prisivijo konservatorius ir partijų reitinguose. Visgi, nors kituose Seimo rinkimuose vis dažniau ekspertai mini dabartinės opozicijos sėkmę, politologai stebisi jos vangumu.

Liepos 23-ąją Saulius Skvernelis švenčia 52-ąjį gimtadienį. Naujienų portalui tv3.lt buvęs premjeras, o dabar Seimo narys papasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas nustojus eiti ministro pirmininko pareigas, ir atskleidė, ko tikisi iš ateities. Seimo narys atskleidžia, didžiulės šventės neplanuojantis – pasak jo, tokių progų trankiai minėti nesinori jau seniai: „Jau švenčių nebesinori, šventimo nėra. Bus paprasta draugiška vakarienė su šeima ir draugais.  Dabar jau nėra nieko laukti.

Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.

Daugėja tautiečių, kurie premjero poste vėl norėtų matyti Saulių Skvernelį, tai rodo naujausia apklausa. Nors Ingridos Šimonytės jis neprisivijo, per mėnesį, ištikus Kaliningrado tranzito krizei ir kilus vietinėms Seimo rietenoms, jo gerbėjų ratas išaugo gan ženkliai. Komunikacijos specialistai mano, kad Skvernelis turi itin gerą politinę uoslę ir gudriai apžaidžia kitus opozicijos atstovus. Be to, kalba tai, ką nori girdėti nuo karo ir infliacijos pavargę rinkėjai.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Pasirodžiusi Rusijos žiniasklaidos informacija, kad Europos Komisija atšauks kai kurių sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą ribojimus, sukėlė tam tikrą sumaištį visuomenėje. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis reikalauja valdančiųjų paaiškinimo ir atsakomybės.

Kai kurių prekių tranzito per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį draudimas buvo neteisinga Lietuvos institucijų interpretacija vykdant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, sako opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis. „Esu įsitikinęs, kad tai mūsų atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas tiesiog ir sukelta nereikalinga įtampa.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,6 proc. šalies gyventojų, o už D. Grybauskaitę – 15,2 proc. gyventojų, rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Žemiau lentelėje yra ekspremjeras Saulius Skvernelis su 7,6 proc.

Lietuva interpretavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos, teigia opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Seime – detektyvas dėl Sauliaus Skvernelio partijos pinigų. Vos spėjusi susikurti ir rinkimuose dar nedalyvavusi partija vien šiemet gaus 350 tūkstančių eurų. Tačiau Seimo teisininkai apsižiūrėjo, kad tokios dotacijos galimai prieštarauja Konstitucijai. Nors praėjusią kadenciją, kai valstiečiai, gelbėdami Kirkilo ir Bernatonio partiją, patys įvedė tokią tvarką, Seimo teisininkams tai neužkliuvo.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Seimo opozicija suabejojo, ar įgyvendinant Europos Sąjungas (ES) sankcijas nutrauktas kai kurių prekių tranzitas tarp Rusijos ir jos Karaliaučiaus srities nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento kalba nesumažino priešpriešos Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Parlamente dėl to net dalis darbų sustoję. Po metinio Prezidento pranešimo Seimo opozicija vėl išsikėlė į kitą Kovo 11-osios salę, kur pasėdžiavo atskirai, toliau dėliojo savo planus ir kamantinėjo energetikos ministrą. Nei viena, nei kita pusė nepasiduoda, ir priešininkui nenusileidžia.  „Man svarbu, kad šiandien, klausytis metinio pranešimo, susirinkote visi.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis ragina tobulinti nacionalinį susitarimą dėl užsienio politikos, priešingu atveju – žada jam nepritarti. „Mūsų partijos valdyba svarstė susitarimo projektą dėl užsienio politikos, mes jo nepasirašysime, jei jis nebus koreguojamas“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras. Buvusio premjero teigimu, jame yra „daugybė nuostatų“, kurioms partija negali pritarti.

Asmeniniai interesai negali būti iškelti aukščiau valstybės pareigūnų, kalbėdamas apie Seimo pirmininkės ir premjerės norą nebūti saugomomis visą laiką sakė Saulius Skvernelis. TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs ministras pirmininkas aiškino, kad toks jų noras gali baigtis labai liūdnomis pasekmėmis tiek šalies tarnautojoms, tiek valstybei. Seimo pirmininkė ir premjerė teigė, kad nenori būti visą laiką saugomos. Ką jūs, kaip buvęs premjeras, apie tai manote? Tai nepriklauso nuo tavo norų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Opozicija kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad norima priimti įstatymą taikomą konkrečioms asmenybės. Parlamento vadovė kaltinimus atmeta ir tikina, kad Lietuvoje valstybės vadovų apsauga yra neracionaliai didelė. Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis nesupranta tokios valstybės vadovių užgaidos. Politiko teigimu, šioje srityje negalima priimti dalinių sprendimų, o apsauga palieka pakankamai asmeninės erdvės valstybės vadovų gyvenime. „Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto.

2024 metų gegužę Lietuva rinks naują prezidentą. Kol kas nėra aišku, kas sieks šalies vadovo posto, tačiau gyventojai jau renkasi savo kandidatus iš politinėje padangėje jau gerai žinomų veidų. Tarp lyderių – trys pavardės, bet ekspertai užsimena ir apie kitų galimų kandidatų galimybes. Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvą sukrėtė pražūtinga avarija, kai sostinėje žuvo keturi jaunuoliai, važiavę BMW automobiliu, kuris rėžėsi į kitas dvi transporto priemones. Tragiškas įvykis privertė susimąstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tai nesikartotų. Seimo narys Saulius Skvernelis ragina neskubėti įvedinėti griežtesnių baudų ir siūlo didinti gatvėse patruliuojančių pareigūnų kiekį. Jam pritaria ir kolega Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, kad vairuotojai labiau bijo policijos, o ne avarijų.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik du milijonai vakcinos nuo COVID-19 dozių, o vakcinacijos procesas stipriai sulietėjo. Dėl to Lietuva planuoja dovanoti vakcinas kitoms šalims. Vakcina būtų siunčiama toms valstybėms, kurios nespėjo pasirūpinti pakankamu vakcinos kiekiu. Lietuvoje antradienio duomenimis yra apie 1,8 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vakcinacijos procesas atrodo praktiškai sustojęs.