„Pakankamai švelnus, pūkuotas pranešimas, akcentavimas į keturių metų šios Vyriausybės veiklos etapą. Iš esmės, jis palietė visus mūsų gyvenimo svarbiausius momentus. Išskirti, kad kažko trūko – tikrai negaliu, matyt, palietė visas gyvenimo sritis“, – žurnalistams Seime antradienį teigė S. Skvernelis.
Pasak parlamentaro, jam nepasirodė, kad šalies vadovo kalboje būtų per daug kritikos valdantiesiems.
„Manau, kad šiandien prezidentas laikėsi ir su tam tikra ironija tą kritiką minėjo, jos buvo pakankamai daug. Ministrai galėjo savo personalijai pritaikyti. Bet tikrai nebuvo perlenkta. Manau, kad prezidentas pasakė, kad jau beviltiška žiūrėti atgal ir kas yra dabar, o daug lūkesčių jis deda į ateitį, į rudenį“, – sakė parlamentaras.
„Prezidentas atliepė į tas aktualijas, kurios šiandien yra visuomenėje (...) Tai simbolinis akcentas į tai, ką Tėvynės sąjungos politikai kalbėjo, veikė anksčiau, kol nebuvo valdžioje“, – teigė S. Skvernelis.
Aušrinė Norkienė: viskas kaip iš mūsų rinkiminės programos
Palankiai šalies vadovo metinį pranešimą įvertino ir „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Prezidentas išsakė mintis, kurias mūsų frakcija kartoja, turbūt, visą šią kadenciją – dėl situacijos švietime, dėl situacijos regioninėje politikoje. (...) Viskas kaip iš mūsų rinkiminės programos“, – žurnalistams Seime sakė A. Norkienė.
Visgi, pasak jos, ekonominio valstybės vertinimo galėjo būti daugiau.
„Galbūt pasigedome mūsų valstybės ekonominio įvertinimo ir kokie būtų to sprendiniai, bet galbūt tam nebuvo laiko. O kalbą (prezidentas – ELTA_ užbaigė kritiškai, dėl ko mes dabar, opozicija, bandome rinkti parašus apkaltai Seimo narei Monikai Navickienei“, – teigė politikė.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.
Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“.
Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą. Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve. Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“.
Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
