„Jau matėme ir iš Europos Komisijos pirmininkės pasakymus, kad tikrai gali būti pokyčiai su fiskalinės drausmės taisyklėmis. Tai tikrai manau, kad klausimas teigiamai spręsis“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjeru Gintautu Palucku teigė S. Skvernelis.
„Tikiuosi, kad Vokietijoje po rinkimų, nesvarbu kokia dauguma susiformuos, išliks strateginės ir pagrindinės kryptys, susijusios su dvišaliais santykiais“, – sakė jis.
Tačiau, aiškina Seimo pirmininkas, skolinimasis – tai finansavimo šaltinis, naudojamas tik esant būtinybei. Anot jo, Lietuva toliau turi siekti uždirbti reikalingus pinigus gynybos reikmių finansavimui.
„Bet dar esminis dalykas, kad tai nėra vienintelė opcija, kalbant apie mūsų pačių finansines galimybes. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas, su kuriuo mums reikia dirbti, tai kaip tuos pinigus uždirbti įdarbinant mūsų ekonomiką“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
„Kalbėkime apie uždirbimą pirmoje eilėje, o skolinimasis išlieka svarbi opcija. Jei sprendimai dėl fiskalinės drausmės bus Europos mastu pakeisti, o aš manau, kad taip tikrai bus, tai atsiras dar vienas šaltinis esant būtinybei“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikina – reikalingi lėšų šaltinai gynybai bus rasti, o sprendimai – pateikti.
„Laikomės tos pozicijos, kuri buvo ir po VGT priimta. Vyriausybė, Seimas ir partneriai darbuojasi, kad būtų sprendimai pateikti, kai bus aiškiai išdiskutuoti ir juos bus galima teikti, kaip įstatymų projektus. Tai tos pozicijos reiktų laikytis. Apie tai ne tik kalbama, yra svarstomos realios alternatyvos. Ir neabejoju, kad rasime reikalingus finansus“, – teigė S. Skvernelis.
Pirmadienį po NATO gynybos ministrų susitikimų krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad Europos valstybių lyderių retorikoje įsitvirtina įsipareigojimas išlaidas Aljansą sudarančių valstybių saugumui didinti iki daugiau nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, anot jos, Vokietija yra viena iš pagrindinių valstybių šiuo metu palaikančių Mastrichto kriterijų, nustatančių 3 proc. nuo BVP skolos ribas, netaikymo, kai skolinamasi gynybai.
Rinkimai Vokietijoje įvyks jau šių metų vasario 23 d.
ELTA primena, kad savaitgalį Vokietijoje vyko 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truko iki vasario 16 d. Jame dalyvavo apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
