Seime būta visko – ir montuotos specialios pertvaros tarp parlamentarų, ir dezinfekuotos patalpos nuo įvairių virusų ir bakterijų. Tačiau antradienį surengtas posėdis, kokio nebuvo jau daugiau nei 30 metų – uždaras Seimo posėdis. Jis perkeltas į senąją pirmųjų Seimo rūmų salę. Žurnalistai neįleidžiami, transliacijos nėra, patiems parlamentarams draudžiama įsinešti net ir mobiliuosius telefonus, be to, jiems reikėjo pasirašyti pasižadėjimus neišplepėti to, ką ten išgirs.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje jau buvo surengta 13 uždarų Seimo posėdžių. Tačiau visi jie vyko beveik iš karto po to, kai atgavome Nepriklausomybę. Paskutinis toks posėdis buvo surengtas 1991 m. gruodį.
Uždarame Seimo posėdyje kariškiai, įvairių tarnybų vadai ir už saugumą atsakingi politikai aiškina, kokios grėsmės Lietuvai gresia, nors apie tai viešai kalbama jau ilgai.
„Kol ukrainiečiai ginasi, kol sugeba žudyti, mušti rusą Ukrainoje, tol mes reliatyviai esame saugesni, nes pėstininkai yra sukoncentruoti tenai. Tačiau po ugnies nutraukimo, nesvarbu, kokia forma, turbūt tos rizikos gali padidėti“, – teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Posėdį pavadino cirku
Ir nors valstybės vadovai stengiasi įtikinti žmones, kad situacija neeilinė, bet pasirodo, kad reikia įtikinėti ne tik tautą, bet ir tautos išrinktuosius. Nes ir Seime netrūksta požiūrio, kad gynybai tokių sumų skirti nereikia. Arba veliamasi į ginčus, iš kur tuos pinigus paimti.
„Į cirką einant reikia popkornų turėti, atributikos, gaila, kad neprekiauja prie įėjimo. Politikai cirkus mėgsta, jie nori pasiekti savo tikslų. Šio cirko tikslas išmušti kuo daugiau pinigų ir išlaidų“, – tikina valstietis Valius Ąžuolas.
„Šiaip tai yra šio posėdžio esmė, pagal visą turinį ir pranešimus, yra edukacinė. Yra žmonės, kurie edukuojami ir yra needukuotini. Tai turbūt tiems nepadės“, – teigia Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Būtent dėl tokio dalies politikų požiūrio ir nuspręsta surengti uždarą Seimo posėdį. Kad politikai iš pirmų lūpų išgirstų, kokia iš tiesų yra padėtis.
„Pristatyti grėsmių žemėlapį, pristatyti, kokie yra šiuo metu planai krašto apsaugos sistemoje, mūsų gynybos vystymo, koks yra poreikis ir kokie yra planai, ir tada visi Seimo nariai, kurie turės balsuoti dėl tam tikrų finansinių sprendimų, kurie yra reikalingi mūsų gynybos stiprinimui, turėtų pilną informaciją“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Antradienį priimtas ir dar vienas gynybai svarbus sprendimas. Lietuva, kartu su latviais, estais ir lenkais, nusprendė trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos. Tokį sprendimą palaiko ir kariškiai ir įvairūs ekspertai. Bet garsiai prieštaravimą išreiškė tik Remigijus Žemaitaitis.
Vis tik galutinį sprendimą priims ne vienas Žemaitaitis su savo bendražygiais, bet visas Seimas bendrai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
