Lietuva žengia svarbų žingsnį: Seimui pritarus, šalis galės įsigyti ir gaminti priešpėstines minas

„Labai tikėjomės to sprendimo. Kalbėdamiesi su kolegomis regione, konsultuodamiesi su sąjungininkais, tuo pat metu žiūrėjome, kokios galėtų būti galimybės įsigyti ir gaminti įvairių tipų priešpėstines minas“, – prieš uždarą Seimo posėdį kalbėjo D. Šakalienė.

„Tikrai manau, kad mes turėsime įvairių opcijų: tiek prieštankinių, tiek ir priešpėstinių minų gamybos variantai apsvarstyti“, – sakė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

KAM: civilinės saugos programos projektams įgyvendinti VRM skiriama 25 mln. eurų

Branduolinis ginklas – ir Lietuvoje? Kilo didžiulė audra tarp politikų

Šakalienė neatsako, ar palaikytų branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje idėją: norėčiau, kad ramiai įsivertintume

Anot D. Šakalienės, dar nėra galutinai apsispręsta, kokio tipo minų reikėtų įsigyti – ar tų, kurias draudžia Otavos konvencija, ar tų, kurios „iš esmės dar patektų į Otavos konvencijos nedraudžiamų minų sąrašą“.

„(...) detalizuosime, kokie įsigijimai, kokiomis apimtimis būtų daromi“, – teigė ministrė.

D. Šakalienė taip pat teigė, kad trečiadienį skrenda į Suomiją, kur su partneriais kalbėsis ir apie minų įsigijimo galimybes.

Šakalienė: buvo verta su kolegomis intensyviai padiskutuoti

Ministrės teigimu, ai, kad keturių valstybių gynybos ministrai vienu metu bendru pareiškimu pranešė apie planus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, yra stiprus ir aiškus signalas, kaip rimtai žiūrima krašto apsaugą.

„Dar kartą noriu pabrėžti – buvo verta su kolegomis intensyviai padiskutuoti ir pasikalbėti, nes kai visas regionas, visi gynybos ministrai vienu metu ištransliuoja vieningą žinią, tai strategiškai, man atrodo, daug aiškesnė žinutė, kaip mes rimtai žiūrime į atgrasymą ir savo sienų gynybą“, – teigė D. Šakalienė.

Paklausta, ar sprendimas trauktis iš Otavos konvencijos galėtų artimiausiu metu pasiekti Seimą, ministrė pažymėjo, kad pirmiausia jį reikėtų aptarti Valstybės gynimo taryboje (VGT), o tuomet jis galėtų keliauti į parlamentą. 

„Taip pat esame jau pasikalbėję su kai kuriais VGT nariais, kad kaip įmanoma greičiau galėtume turėti VGT posėdį, kurio metu būtų priimtas sprendimas ir tuomet jau tikimės, kad prezidentas galėtų nešti šį pasiūlymą į Seimą balsavimui dėl denonsavimo“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Manome, kad tai tikrai galėtų įvykti kaip įmanoma greičiau ir Seime tikrai tikėtumėmės palaikymo. Bent jau sprendžiant iš viešų diskusijų, kas vyko per pastaruosius porą mėnesių, matyt, palaikymo turėtume nemažai“, – pridūrė ji.

Kovo 18 d. Lenkija ir Baltijos šalys pranešė apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tam dar turi pritarti šių valstybių parlamentai.

Taip pat antradienio popietę Seime prasidėjo uždaras posėdis, kurio metu parlamentarai susipažins su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat bus pristatytos Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atlikto audito išvados.