gerovės valstybė

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Prezidento Gitano Nausėdos lūpose svarbiausi žodžiai – gerovės valstybė. Nors apie šią siekiamybę šalies vadovas kalba jau pusantrų metų, trečiadienį jis surengė net spaudos konferenciją – vėl išdėstė savo viziją ir priminė būsimiems valdantiesiems per kadenciją jos nepamiršti. Tiesa, pagal išvardytus punktus egzaminuoti būsimųjų ministrų G. Nausėda nežada. Rinkimus laimėjusios partijos prezidento vizijos nebrokuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pristatė savo gerovės valstybės viziją. Šalies vadovo siekiai – mažėjantis skirtumas tarp regionų ir sostinės gyventojų atlyginimų, Lietuvos moksleiviai po dešimtmečio turės būti tarp pažangiausiųjų pasaulyje, valdžios sprendimai bus vertinami per aplinkosaugos prizmę, bus siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. „Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo artimiausius ketverius metus.

Gerovės valstybės akcentas metiniame pranešime parodo prezidento Gitano Nausėdos siekį išlaikyti pasirinktą kryptį, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Gerovės valstybės siekius gali komplikuoti koronaviruso protrūkis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiuo metu situacija įgyvendinti gerovės valstybės siekius yra tikrai labai palanki, ją galėtų komplikuoti, be jokios abejonės, koronaviruso protrūkis“ – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Ekonomistai teigia jau bent du dešimtmečius parlamentarams ir Vyriausybės vadovams siūlantys, kaip spręsti Lietuvoje įsisenėjusias problemas – pajamų nelygybę, skurdą, mokesčių, pensijų ir atlyginimų klausimus, – tačiau į jų pasiūlymus neįsiklausoma. Būdų spręsti šias problemas – ne vienas, tačiau esminis keblumas, anot ekonomistų, – niekas nenori kreipti dėmesio į mūsų pagrindines bėdas ir imti jas judinti.

Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra svarbus, bet nepakankamas žingsnis Lietuvai judant link gerovės valstybės, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinio pavidalo kitų metų biudžeto projektą laikau svarbiu, nors nepakankamu, žingsniu Lietuvai judant link gerovės valstybės“, – teigė jis.

Gerovės valstybę kurti žadantis prezidentas G. Nausėda nusitaikė į turtuolius ir siūlo padidinti jiems mokesčius. Šalies vadovas užsimojo pakratyti ne tik akcininkų ar būsto savininkų, bet ir individualiai dirbančiųjų kišenes. Jie dirba panašų darbą kaip samdiniai, tačiau kaltinami mokesčių sumokantys triskart mažiau. Tačiau Seime jau abejojama, ar prezidento planas išdegs, mat turtuoliai moka skaičiuoti pinigus ir nesnaudžia.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Sakoma, jog geriau mokytis ne iš savų, bet svetimų klaidų. Deja, vis tiek pasitaiko tokių, kurie nesiaiškindami, kaip sekėsi kitiems, viską nori išbandyti savo kailiu. Kai taip daro eilinis žmogelis – blogiau tik jam. Kada taip bando elgtis valstybės vyrai – tenka susirūpinti, nes nuo tokios jų veiklos galime nukentėti visi.

Visuomenė laukia iš naujosios valdžios veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl labai svarbu, kad tai būtų realiai socialinę atskirtį mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai, teigia SEB banko analitikai.

Pagrindinis prieš kelias dienas patvirtintos Vyriausybės programos akcentas - gerovės valstybė. Būtent gerovės valstybės kūrimas yra vienas iš svarbiausių partijos Tvarka ir teisingumas siekių, šeštadienį surengtame partijos kongrese pažymėjo jos pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistai išlaisvino dvi moteris, kurios metų metus dirbo vergijos sąlygomis. Aktyvistai teigia, kad tokių atvejų šalyje – labai daug. Už žmogaus teises kovojantis Danila Medvedevas įtarė, kad parduotuvėje „Produktai“ jis ras moterį, kurios pastaruosius 10 metų ieško jos motina. Taip ir buvo. Iš Uzbekijos kilusi 35-erių Bakija nuo pat atvykimo dirbo toje pačioje parduotuvėje, tačiau ji išsiskiria iš įprastų darbininkų.

Turtinė nelygybė pasaulyje šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią tašką per pastaruosius 20 metų ir auga toliau, įspėjama naujausiame pasaulinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrime, apie kurį praneša BBC. Nors organizacija pripažįsta, kad pavyko iš dalies pasiekti kai kurių tikslų, pavyzdžiui, sumažinti vaikų mirtingumą, pažanga įžvelgiama tik grupėse, kur žmonės gauna didesnes pajamas.

Lietuvoje viešintis žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius savo paskaitoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gyrė Lietuvos sprendimus krizės metu ir pareiškė, kad jokio reikalo keisti dabartinę politiką nėra. Buvęs Lenkijos finansų ministras pažėrė kritikos gerovės valstybei ir patikino, kad kiekviena valstybė savo ekonomines problemas privalo išspręsti pati.

Užsimojusiems pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama teks gerokai paplušėti. Mat nustatyti pažeidėją nėra taip paprasta. Be to, dėl kovotojų neprofesionalumo gali nukentėti tie patys asmenys, kuriems valstybė įsipareigojusi padėti. Šeimą aplankė komisija Pasklidus žiniai, kad po šalies miestus bei rajonus važinėja socialinės pagalbos tarnyba, kuri aiškinasi piktnaudžiavimo atvejus, sukruto ir Biržų rajono savivaldybės darbuotojai, atsakingi už socialinės paramos teikimą.

Didėjant pajamų skirtumui tarp turtingųjų ir vargšų, dauguma amerikiečių teigia, kad augantis atotrūkis kenkia šaliai ir mano, jog turtingieji turėtų mokėti didesnius mokesčius, informuoja AP. Tyrimų centro „Pew“ atliktos apklausos duomenimis, daugybė amerikiečių mano, kad turtingi žmonės yra protingi ir sunkiai dirba, tačiau jie taip pat yra godūs ir ne tokie sąžiningi, kaip vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Beveik 6 iš 10 (58 proc.

Trečiadienį Madride per policijos ir šachtininkų susirėmimus prie Ispanijos pramonės ministerijos nukentėjo 76 žmonės, tarp jų - 33 pareigūnai. Tai pranešė Ispanijos nacionalinė televizija, kuria remiasi naujienų agentūra "RIA Novosti”. Šachtininkų ir policijos susirėmimai kilo, kai demonstrantai priartėjo prie ministerijos pastato ir, skanduodami „Priešas viduje!” ir “Mes ne teroristai, mes šachtininkai!”, ėmė mėtyti į policininkus petardas ir akmenis.

Rajono Savivaldybė ėmėsi griežtesnių priemonių kovodama su dalies socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimu. Panevėžio rajono taryba kiek pakeitė ankstesnį savo sprendimą „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tokiu būdu sugriežtinti kai kurie reikalavimai socialinės paramos gavėjams.

Stresas, šeimos medicininė istorija ir galbūt nuodai lėmė Vladimiro Lenino mirtį, teigia neurologas bei istorikas. Jie nesutinka su paplitusia teorija, jog buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pražudė lytiškai plintanti liga, rašo AP. Gydytojas Harry Vintersas ir istorikas Levas Lurie pranešimą apie Leniną pristatė kasmetinėje Merilendo medicinos universiteto konferencijoje, kurioje nagrinėjamos žymių žmonių mirtys.

Pagal stresų skalę darbo praradimas – vienas iš stipriausių žmogaus pergyvenimų. Tuo metu patiriama įtampa jis nusileidžia nebent skyryboms ar artimo žmogaus mirčiai. Ypač tada, kuomet žmogus buvo atleistas. Atleidimas iš darbo gali turėti įtakos ir tokioms sveikatos problemoms, kaip hipertonija, diabetas, širdies ligos. Pasirodo, netekus darbo savijauta pablogėja apie 40 proc. Ir visai nesvarbu, kaip greitai žmogus rado naują darbą, pasekmės gali išryškėti vėliau.

Lenkijos vyriausybė patvirtino reformų planą, pagal kurį pensinis amžius per ateinančius dešimtmečius bus pailgintas iki 67 metų, informuoja AFP. „Tai sudėtingi sprendimai, ir mes suprantame, kad daugybė žmonių Lenkijoje nerimauja dėl šių pokyčių“, – po ministrų kabineto posėdžio sakė premjeras. Vyriausybė pranešė, kad pensinį amžių nuo esamų 60 metų moterims ir 65 metų vyrams palaipsniui pradės didinti nuo kitų metų. Vyrai 67–erių į pensiją išeis 2020–aisiais, o moterys – 2040–aisiais.

Baltarusijos statybų specialistai per metus pastatė pustrečio tūkstančio butų Venesueloje. Kaip rašo lenta.ru, su nuoroda į naujienų agentūrą Belta, šios šalies statybų kompanija pasirengusi Venesueloje pastatyti visą eilę naujų butų. Manoma, kad Baltarusijos statybų bendrovės statybininkai pasirengę pastatyti iki 20 000 naujų butų šioje P. Amerikos šalyje. Teigiama, kad be Baltarusijos, namus Venesueloje dar stato Rusijos ir Kinijos įmonės.

Graikijoje policija ašarinėmis dujomis bandė išvaikyti susirinkusius aktyvistus, kurie protestavo prieš taupymo planą, praėjus dienai po to, kai Graikijos koalicinė vyriausybė gavo pasitikėjimo votumą parlamente. Daugiau nei 30 tūkst. žmonių, mušdami būgnais ir mojuodami raudonomis vėliavomis, žygiavo per Atėnų centrą. Tai pirmas išbandymas technokratui ministrui pirmininkui Lukui Papademui (Lucas Papademos) bei jo trijų partijų koalicijai.

Sakoma, kad darbo kolektyvas – kaip šeima ir net dar svarbesnis. Darbe prabėga didžioji žmogaus gyvenimo dalis uždirbant duoną, bendraujant su savo kolektyvu ir kitais visuomenės nariais. Šeimoje, kaip nuo seno visi žino, visko nutinka, ir ugnies, ir dūmų būna. Tai tėvai tarpusavyje nesutaria, tai vaikams laiko pristingama, vienam netyčia daugiau meilės ir atlaidumo atitenka, kitas vis spaudžiamas ir baudžiamas.

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros trečiadienį prekiaus vergais. Taip siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukštų politikų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiško darbo sąlygas Lietuvoje.

Arvydas Akstinavičius: Lietuvos pabudimas rugpjūčio 23 d. šviesoje Savo pranešimą suskirstyčiau į keturias dalis. Pirmoje kalbėsiu kaip pilietis, antroje – kaip politikas, trečioje – kaip socialdemokratas, o ketvirtoje, baigiamojoje – kaip Socialdemokratų sąjungos narys. Kadangi laikausi principo, kad kiekviename pranešime šalia analizės, vertinimų, kritikos privalo būti siūlymai, tai pabaigoje ir pateiksiu ką ir kaip reikia daryti iš socialdemokratinės pozicijos.