„Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo artimiausius ketverius metus. <...> Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir galėtų vykdyti realias, o ne popierines reformas“, – kalbėjo prezidentas.
Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija ir sąžiningumas – tokius kriterijus G. Nausėda tvirtina taikysiąs naujo ministrų kabineto nariams.
„Koronoviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji, dideli iššūkiai“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasak jo, tokiu metu ypač svarbus yra sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas.
„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė turi iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti. Reikės vykdyti darbus, kurie nepalauks ir aš, kaip valstybės vadovas, prie to pasižadu prisidėti visomis išgalėmis“, – pabrėžė prezidentas.
Didins finansavimą gynybai, stiprins kultūrą
G. Nausėdos tvirtinimu, gerovės valstybė – svarbiausias neužbaigtas nepriklausomybės laikotarpio darbas.
„Esu tikras, turime duoti atkirtį nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui. Užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į mūsų visų ateitį. Tai reiškia, kad gerovės valstybė turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pirmas gerovės valstybės, kurios sieks prezidentas, bruožas – Lietuva turi būti stipri. Pasak šalies vadovo, tik stabilioje ir stiprioje valstybėje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai. G. Nausėdos tvirtinimu, reikia daryti viską, kad būtų užtikrinta sklandi nuolatinė valstybės institucijų veikla ir nuolatinis bendradarbiavimas.
„Turime ir toliau siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa. Turime vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą, demokratinių vertybių sklaidą aplinkinėse šalyse“, – dėstė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad sieks, kad krašto apsaugos finansavimui skiriama BVP dalis kiltų iki 2,5 proc. Šiuo metu, pagal partijų pasirašytą susitarimą, šalies gynybai skiriami 2 proc.
„Tikiu, kad savo šalies saugumu pirmiausia turime rūpintis patys“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Kitas stiprios valstybės bruožas, pasak prezidento, stipri kultūra, kuri, prezidento žodžiais, yra savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas.
Mokiniai tarp pažangiausių pasaulyje
Kitas G. Nausėdos piešiamos gerovės valstybės kriterijus – ji turi būti teisinga.
„Eiti gerovės valstybės link, mano giliu įsitikinimu, reiškia naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra tikrai labai daug. Tiesiog per daug“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, žmonėms kliūtimi tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios „iškylančios sienos“.
Kalbėdamas apie socialinį teisingumą, prezidentas pažymėjo, kad neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą, tačiau reikia ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą.
„Permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia skleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai, dėl to kenčiame mes visi“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas tikino, kad laiko švietimą prioritetu, todėl su „Lygaus starto“ iniciatyva siekia plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Pasak jo, kokybiškas švietimo turinys turi būti prieinamas visiems.
„Tikiu, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, – teigė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, jo siekiamybė, kad po dešimtmečio šalies moksleiviai pagal rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.
Vakarietiškos pensijos, didesni atlygimai regionų gyventojams
Koronavirusas, anot prezidento, parodė ir spragas sveikatos apsaugoje. G. Nausėda tvirtino, kad būtina kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybišką sveikatos paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą.
Prezidentas teigė, kad teisingumo jausmą visuomenėje veikia ir nelygybė. G. Nausėdos teigimu, žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas.
„Jie yra vieni iš mūsų, tai ne tik praeiviai gatvėse, bet ir mūsų tėvai, kaimynai, vyresnio amžiaus giminaičiai, vaikystės draugai, šalies ateitį kuriančios šeimos su vaikais“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, apie teisingesnę valstybę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sudarytų ne daugiau nei 5 kartus. Prezidentas teigė, kad siekiant šio tikslo bus siekiama, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.
„Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų dydis atitiktų Vakarų Europos standartus. Dėl to teikiau ir ateityje teiksiu būtinus įstatymų pakeitimus“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvai būtina ir teisingesnė mokesčių sistema, kurioje nebūtų nepagrįstų mokestinių netolygumų iš išlygų.
Svarbi, anot G. Nausėdos, ir regionų politika. Dėl to, prezidentas sieks, kad regionų gyventojų atlyginimai siektų bent 85 proc. sostinėje dirbančių žmonių atlyginimų.
G. Nausėdos tikinimu, Lietuva taip pat privalo būti žalia. Prezidentas pažymėjo, kad su kitomis ES šalimis siekiama kurti klimatui neutralią ekonomiką.
„Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdu kaip apeiti griežtus reikalavimus“, – pasakojo prezidentas.
Pasak prezidento, kiekvienas gali prisidėti prie pokyčių: rinktis dviratį, o ne automobilį, atsisakyti plastikinių maišelių, rinktis prekes iš vietos ūkininkų.
Prezidentas pradėjo žalios Lietuvos iniciatyvą. G. Nausėda pažymėjo, kad reikalaus, kad visi valstybės sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos kontekste.
„Gerovės valstybė tai žmonės, kurie remiasi ne tik pasitikėjimo kultūra, bet patys ją kuria. <...> Netikėkime tais, kurie sako, kad viskas mūsų valstybėje blogai“, – tvirtino prezidentas.
Prezidento teigimu, šiuos tikslus galima pasiekti per vieną kadenciją, išskyrus švietimo klausimus. G. Nausėdos tvirtinimu, tikslai švietimo srityje gali būti pasiekti per dešimtmetį. Šalies vadovas tikino, kad po susitikimo su partijų lyderiais, jis nusiteikęs optimistiškai, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas. Pasak G. Nausėdos, tai gali įvykti ir kitų metų pradžioje.
„Šiandien susitikau su parlamente atstovaujamų partijų vadovais ir šitų susitikimų metu, galiu konstatuoti, tiek valdančiosios koalicijos partijos, tiek būsimos opozicijos partijos, jų atstovai, jau pamiršo rinkimų batalijas ir yra pasirengę dirbti konstruktyviai“, – prezidentūros kiemelyje susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikino pasveikinęs Tėvynes sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) su pergale rinkimuose.
„Kaip šita partija pateikė savo kandidate į premjerus Ingridą Šimonytę, manau, visiškai logiška palinkėti Ingridai Šimonytei sėkmės premjero poste, tačiau iki tol, žinoma, reikia atlikti visus būtinus darbus dėl koalicijos formavimo ir dėl ministrų portfelių pasidalinimo“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, jo kriterijai būsimiems ministrams – patirtis, politinė valia ir gebėjimas per kadenciją padaryti tuos pokyčius, kurie būtini vadovaujamame sektoriuje.
