Naujienų apie didėjančias lietuvių algas ir augančią ekonomiką netrūksta jau seniai, žinoma, su tuo sutinka toli gražu ne visi. Tačiau šiomis dienomis Lietuva sulaukė ir tarptautinio įvertinimo. Kredito reitingų agentūra „Standart & Poor‘s“ pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai suteikė aukštą – A+ – ilgalaikio skolinimosi reitingą. Tai nėra pats aukščiausias reitingas, tačiau A+ reiškia, kad investuotojai Lietuvą vertina kaip patikimą skolininkę ir yra pasirengę pigiai skolinti net ištikus krizei.
„Mes netgi lenkiame tokias šalis senbuves kaip Ispanija, Portugalija, galim neskaityt jau Graikijos, netgi Lenkiją – mūsų kredito reitingas yra aukštesnis. Tai džiugina“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Laura Galdikienė.
Lygiai tokį pat reitingą gavo ir Latvija. Estija, kaip visuomet, žingsneliu priekyje. Visgi kokia šio įvertinimo praktinė nauda? Ir ar ją pajus gyventojai?
„Jau naudą gauname, kaip valstybė. Tai geriausiai iliustruoja tai, kad prieš maždaug 5 metus valstybės biudžete skolos aptarnavimo išlaidoms tekdavo apie 700 mln. eurų kiekvienais metais, dabar ši suma sumažėjo perpus – iki 350 mln. eurų. Tai reiškia, kad tas lėšas galima nukreipti visų gyventojų poreikiams – ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, ar socialinės išmokos, ar investicijos“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Žinoma, klausimas tik, kaip tuos sutaupytus šimtus milijonų valdžia paskirsto. Pavyzdžiui, prieš biudžeto svarstymus valdantieji, norėdami įsiteikti rinkėjams, visais būdais ieškojo šimto milijonų „vaiko pinigams“, kol galiausiai dalį lėšų nurėžė iš keliams skirto fondo. Pati Lietuvos skola šiuo metu siekia maždaug 20 milijardų eurų ir yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Palyginti – palūkanoms apmokėti Lietuva skiria net perpus mažiau nei gynybai finansuoti. Kaip aiškina ekonomistai, nesiskolinti šiuo laikotarpiu būtų netgi neprotinga.
„Ar tikrai yra vertybė mažinti skolą tokiu laikotarpiu, kai valstybė gali pasiimti nemokamus pinigus, netgi investuotojai primoka su neigiamomis palūkanomis už tai, kad valstybė pasiimtų – ir su tais pinigais galima išspręsti socialines problemas, investicijas“, – teigia N. Mačiulis.
Viena esminių priežasčių, kodėl Lietuva įgavo aukštą investuotojų pasitikėjimą – euro įvedimas. Tai iš dalies paaiškina ir kodėl Lenkija reitinge atsidūrė žemiau Lietuvos – kaimynė euro nėra įsivedusi. Visgi įsisenėjusios problemos iš mūsų šalies niekur nedingo, o tai šiandien ir vėl priminė Europos Komisija, pateikusi ataskaitą apie Lietuvos ekonominę padėtį. O joje rašoma, kad didžiausiu skauduliu lietuvių žemėje ir toliau išlieka nelygybė ir socialinė atskirtis. Skursta arba arti skurdo ribos gyvena kas penktas lietuvis.
„Natūralu, kad Lietuvoje visi matome problemas, kurios kartojasi metai iš metų: nemažėjantis skurdas, pajamų nelygybė, regioniniai skirtumai, vangiai vykstančios reformos švietimo, sveikatos, inovacijų srityse. Būtent tas sritis komisija įvardija kaip Lietuvai labai skausmingas“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas Arnoldas Pranckevičius.
Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvos valdžia visai socialinei sričiai skiria mažiau pinigų nei ES vidurkis, o, visuomenei senstant, lėšų poreikis tik didės, daugiau pinigų teks sukrapštyti ir pensijoms.
„Šiai sričiai ir ateityje reikės netgi dar daugiau lėšų, nes Lietuvos visuomenė senėja. Tai yra rimtas iššūkis, kuris turėtų paskatinti visuomenę, politikus susimąstyti, kaip mes ateityje finansuosime didėjantį poreikį socialinėms išlaidoms“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Laura Galdikienė.
Dar Europos Komisija kritikuoja ir iš vietos nejudančią švietimo reformą bei prastą sveikatos priežiūrą. Lietuviai dažniau nei statistiniai europiečiai serga ir miršta nuo pagydomų ligų. Savo sveikatos būklę gerai vertina vos 4 iš dešimties tautiečių, kai Europos Sąjungos vidurkis – 7 iš dešimties.
