nelygybė

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Trečiadienį ryte vykusioje Baltojo kaspino festivalio atidarymo spaudos konferencijoje Seimo narė Dovilė Šakalienė negailėjo kritikos valstybės vaidmeniui kovojant su lytiniu smurtu. Politikės teigimu, valstybė turėtų stiprinti savo vaidmenį sprendžiant šį klausimą. Renginyje taip pat išsakytos idėjos keisti ir lytinį švietimą mokyklose.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigia protestai prieš rasizmą. Nors susirėmimų su policija neišvengta, didžioji dalis demonstrantų šalyje protestavo taikiai – su jais solidarumą reiškia ir vis daugiau pareigūnų. Tačiau situacija dar vis įtempta, o Pentagonas į karinę bazę netoli Vašingtono jau perkėlė daugiau nei pusantro tūkstančio karių. Tuo metu aršūs protestai dėl rasinės nelygybės įsiplieskė ir Prancūzijoje.

Yra ir geresnių žinių. Šį kartą jos – apie istorinį Lietuvos pasiekimą finansų srityje. Pirmą kartą per 30 metų Lietuvai suteiktas aukštas – A plius – ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tai reiškia, kad Lietuva skolintis galės gerokai pigiau nei anksčiau ir taip sutaupys šimtus milijonų eurų per metus. Ekonomistai aiškina, kad naudą dėl to pajus ir paprasti piliečiai, žinoma, jeigu valdžia gebės tinkamai perskirstyti pinigus.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarumo reitinguose – vienas iš lyderių. Tačiau ministerijoje įsikūrusi diplomatų profsąjunga prabyla apie ministerijoje esą įsigalėjusią nelygybę – diplomatų karjeros laiptais pastaraisiais metais kopia ne patyrę tarnautojai, o žmonės pagal politines pažiūras ar iš draugų rato. Ministras atšauna, kad karjeros laiptais pareigūnai kyla, tik galbūt ne visi pagal savo lūkesčius ir turimą patirtį.

Įvairiuose pasaulio kraštuose stiprėja socialinės neteisybės ir politinių skaudulių išprovokuoti neramumai. Nuo Pietų Amerikos iki Azijos – būtų tai Čilė, Ispanija, Libanas ar Honkongas – vietos valdžios susidūrė su aršiu protestuojančiųjų pasipriešinimu. Naujienų portalas tv3.lt pateikia aktyviausius pastarojo meto „karštuosius taškus“. Kai kurie jų taip pat gali išsivystyti į didelio masto neramumus.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc., žmonių užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo, tačiau stebima kritinė padėtis dėl socialinės atskirties, nelygybės ir skurdo, nurodo Europos Komisija, paskelbusi Lietuvos ekonomikos iššūkių ataskaitą. Manoma, kad šiemet ir 2020-aisiais šalies ekonomika toliau augs, tačiau kiek lėčiau – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,4 procento.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį sukritikavo turtingąsias šalis, kuriose veikia nelygybę skatinančios sveikatos apsaugos sistemos, vis dažniau baudžiančios visus žmones, išskyrus pasiturinčiuosius. Sveikatos apsauga yra itin svarbi ir prieštaringa problema Jungtinėse Valstijose.

Dar žiloje senovėje buvo sakoma, jog lengvų darbų nebūna. Visgi iki pat šių laikų gajus stereotipas, jog moteriški darbai paprastesni, tad ir verti mažesnio užmokesčio nei vyrų. Ir nors yra sričių, kurios išties kliaujasi tik fizine jėga, į statybų ar perkraustymo verslą įsilieja ir moterys. Nepaisant to, net ir vienodas pareigas užimantys skirtingų lyčių darbuotojai dažnai uždirba skirtingai.

Pasaulyje yra tiek daug nelygybės, kad mes automatiškai darome išvadą: tai neteisinga. Ir tuo pačiu pradedame remtis klaidingomis prielaidomis, kad žmonės nori gyventi visuomenėje, kur visi lygūs. O taip nėra, ir pagrindinis klausimas čia visai kitas, leidiniui BBC tvirtina mokslininkai. Turčiai ir neturtingieji. 99 proc. prieš 1 proc. Turėti ir neturėti. Princas ir elgeta… Riba tarp vieno procento tarpą, kurie valdo pusę visų planetos turtų, ir tų 99 proc.

Mokslininkas perspėja, kad netrukus susidursime su „superžmonių“ ir „nereikalingųjų“ kastų problema

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.

Mielos mergaitės, apsirengusios kaip princesės – rožinėmis suknelėmis – pozuoja ir maivosi prieš objektyvą, sakydamos „graži!“. O tada jos pratrūksta. „Kas per mėšlas? Aš nesu kažkokia graži bejėgė kenčianti princesė. Aš esu velniškai galinga ir pasiruošusi sėkmei. Tai kas yra labiau įžeidžiančio? Maža mergaitė, sakanti „šūdas“ (ang.

Iš Europos Komisijos – siūlymai, kurie niekam nepatiks. Komisija daro išvadą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti naujų mokesčių, antraip problemos Lietuvoje neišnyks. Vėl linksniuojami taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Jie dabar esą neišnaudojami mažinti atskirčiai, o pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Finansų ministras ramina, kad kol kas naujų mokesčių šalyje nebus.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc.  mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų. Tyrimą atlikę Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

Charlize Theron, Oprah Winfrey ir Mary J.Blige kartu su kitomis žvaigždėmis atvirame laiške pasaulio lyderiams pasisakė už lyčių lygybę pasaulyje. Atviras laiškas pasaulio lyderiams, kurio atsiradimą inicijavo organizacija „One Campaign“, buvo paskelbtas sekmadienį, prieš artėjančią Tarptautinę moters dieną. Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad 155 pasaulio šalyse veikia moteris diskriminuojantys įstatymai, 500 mln. pasaulio moterų yra neraštingos ir 62 mln. mergaičių neturi teisės į švietimą.

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiek tiek nelygybės veikia kaip ekonominės pažangos variklis, tačiau šiandien gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis. Taip teigia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ Europos biuro vadovo pavaduotoja Angela Corbalan. Anot jos, tokia nelygybė kenkia ekonominiam augimui, o šalyse, kuriose ji itin didelė, taip pat pastebima prasta žmonių psichinė sveikata, didelis nusikalstamumas ir priklausomybės ligų skaičius.

Pajamų nelygybės mažinimas – vienas iš dabartinių Vyriausybės prioritetų. Ar turi valstybė perskirstyti pajamas atimdama jas iš pertekusių (ir kiek jų atimti) ir atiduodama stokojantiems – ko gero, pati ryškiausia ekonominių pažiūrų takoskyra tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Bet ir žmonės, nelaikantys savęs nei kairiaisiais, nei dešiniaisiais, turi skirtingus požiūrius. Mokslininkai yra nustatę, kad nuostata, ar reikia perskirstyti pajamas, priklauso nuo įvairių veiksnių.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atlikti tyrimai (Pekino ataskaita „Darbo ir šeimos derinimas kaip vienodų galimybių dalyvavimo darbo rinkoje sąlyga“, Lyčių lygybės indeksas) liudija, kad ES šalyse 25-44 m. moterys vidutiniškai 3 kartus daugiau laiko nei vyrai skiria vaikų priežiūrai. Be to, namų ruošai, valgio gaminimui valandą ar daugiau kasdien skiria 77,1 proc. europiečių moterų, 24,1 proc. - vyrų. Lietuvės namuose pluša dar intensyviau – 88.3 proc. moterų, 21 proc. vyrų.

Kalbant apie nelygybę galima įžvelgti skaudų paradoksą – turtingiausi 85 planetos žmonės turi tiek pat turto kaip pusė pasaulio populiacijos – 3,5 mlrd. pačių skurdžiausiųjų planetos žmonių, pastebi naujienų portalas cnbc.com. Remiantis pranešimu, per pastaruosius metus 210 planetos žmonių tapo milijardieriais ir padidino turtuolių ratą iki 1 tūkst. 426 asmenų. Iš viso bendra jų turto vertė siekia 5,4 trln. JAV dolerių.  Pastebima, kad patys turtingiausieji sudaro tik 1 proc.

Lietuvoje daug diskutuojama apie socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, tačiau neteisingas šių reiškinių ir jų priežasčių suvokimas gali vesti prie klaidingų politinių sprendimų.

Dažnai įvairūs autoriai (įskaitant tokius interneto šiukšlintojus kaip A. Užkalnį) mėgsta pabrėžti, kad neturtingieji yra kalti dėl prastos šalies ekonominės situacijos ir kad tik individualūs talentai ir pastangos lemia kiekvieno vertę kapitalistinėje visuomenėje. Ekonomistas Ha-Joon Chang paprastai ir įtikinamai paneigia šiuos laisvosios rinkos šalininkų mitus ir parodo tikrąsias turtinės nelygybės tarp šalių ir jų gyventojų šaknis.

Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta didžiulė apklausa, kurios metu ekspertai mėgino išsiaiškinti, kokios yra socialinio mobilumo galimybės šalyje. Deja, paaiškėjo, kad tik turtingų šeimų atžalos gali tikėtis aukštų ir gerai mokamų pareigų, o socialiniai barjerai šalyje labai dideli. Daugelis profesijų, tokios kaip advokatai ar medikai specialistai, tapo „socialiai privilegijuotomis“, į kurias pakliūti gali tik nedaug žmonių.

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Naująją vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ekonominės politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams. Šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujos vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Pernai lapkritį nacionalizuotas bankas „Snoras“ turi būti likviduotas. Tokį sprendimą priėmė kreditorių komitetas, kuris nutarė kreiptis į teismą ir pradėti likvidacijos procedūrą. „Snoro“ kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. „Indėlių ir investicijų draudimas“ pretenduoja į didžiąją dalį šios sumos – 4,05 mlrd. litų, tačiau kol kas teismas patenkino tik 3,8 mlrd. litų reikalavimą. Dėl likusios dalies „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimų bus sprendžiama ateityje.

Judėjimo „Occupy“ dalyviai nešasi transparantus, ant kurių užrašyta „Mes – 99%“. Ar tiesa, kad tas „1%“ turtingųjų, kurį jie taip prakeikia, iš tiesų superturtingi ir sukoncentravo visas valstybės pajamas į savo rankas? „Income Inequality and Fiscal Policy“ („Pajamų nelygybė ir fiskalinė politika“) analitinis tyrimas iš dalies atsako į šį klausimą, rašo Slon.ru.

Tik 10 proc. Rusijos gyventojų, dauguma jų vyresnio amžiaus, neturi mobiliojo telefono, teigia apklausą atlikusi sociologinių tyrimų bendrovė „Levada Center“, informuoja „RIA Novosti“. Tik 2 proc. mobiliojo telefono neturinčių asmenų patenka į 25-39 metų amžiaus grupę, o vyresnių nei 55 metų žmonių amžiaus grupėje tokių yra 21 proc. 2006-aisiais, kai tokia apklausa buvo atlikta pirmą kartą, mobilųjį telefonų turėjo tik 56 proc. Rusijos gyventojų, o pernai šis rodiklis jau siekė 87 proc.

Finansų analitikai dar kartą priminė, kad šalyje tebedidėja gyventojų pajamų nelygybė. Negerai. Jau matau virtualiuosius priekaištautojus – atsirado dar vienas Švonderis. Suprantu, kad šiame pasaulyje nelygybė visada buvo ir bus. Tačiau tikrai blogai, kai turtingieji nebejaučia diskomforto, kad valstybėje, kurioje gyvena, atsiranda vis daugiau vargšų, stokojančių pinigų net būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, vaistams, ar vargano būsto šildymui.

Penkios pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos antradienį visoje šalyje surengė beveik 200 protestų, kuriais išreiškė savo pasipiktinimą taupymo priemonėmis, skirtomis sumažinti didžiules valstybės skolas, praneša AP.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini žengė toliau nei katastrofinės ekonomikos nuosmukių prognozės. Dabar jis teigia, kad grėsmė kyla pačiam kapitalizmui, rašo Izraelio verslo dienršatis „Globes“. Jis taip pat mano, kad sukilimai, kurie sudrebino valstybes nuo Azijos iki Vidurio Rytų ir pasiekė Europą, netrukus dar labiau išplis.

Kalbėti apie socialinį teisingumą Lietuvoje tas pats, kaip apie bananų auginimą. Nes valdžios atstovai metų metus stengėsi, kad tų pačių socialinių grupių žmonės turėtų skirtingas sąlygas kabintis į gyvenimą. Diskriminuojami visi gyventojai – jaunos šeimos, pensininkai, ligoniai, dar turintys namus ar netgi įsigiję televizorių. Ekspertai pripažįsta, kad diskriminavimas, vykęs per visą nepriklausomybę, veši ir dėl politikų kvailumo, ir dėl nenoro padėti žmonėms.