Naujienų portalas tv3.lt pateikia aktyviausius pastarojo meto „karštuosius taškus“. Kai kurie jų taip pat gali išsivystyti į didelio masto neramumus.
Neramumai Čilėje: išprovokavo socialinė neteisybė ir 7 eurocentais pabrangęs metro bilietas
Čilė yra viena iš turtingiausių regiono valstybių. Tačiau joje taip pat žymiausias socialinės nelygybės skirtumas, rašoma BBC.
Socialinius neramumus išprovokavo įvairūs biudžeto karpymai, kurie palietė ir perpildytus šalies universitetus bei mokyklas.
Vienas iš protesto akcijos dalyvių BBC pasakojo, kad protesto akcijos „ilgai brendo“, o žmonės „yra pikti“.
Paskutiniu vietos gyventojų kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo metro kainų sostinėje Santjage pakėlimas (nuo 800 iki 850 peso, nuo 1 euro iki 1,07 euro), kuris išprovokavo masines riaušes keliuose šalies miestuose. Savaitgalį šalies prezidentas Sebastián Piñera suspendavo šį sprendimą, tačiau žmonės iš gatvių nesitraukia.
Savaitę trunkančių neramumų metu jau žuvo mažiausiai 18 žmonių, mažiausiai 2,5 tūkst. – sužeista, daugiau nei 5 tūkst. protesto dalyvių buvo sulaikyti.
Kartu su sprendimo didinti kainas atšaukimu Čilėje 15-ai dienų buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Tačiau neramumai tęsiasi toliau: Santjage buvo apiplėštas ir padegtas prekybos centras – žuvo trys žmonės, dar penkias gyvybes nusinešė netoli Sanjago padegta ir apiplėšta drabužių gamykla.
Šalyje buvo įvesta komendanto valanda, miestų gatvėse pasirodė kariuomenė. Dėl didelio aukų ir sužeistųjų skaičiaus, pridarytų nuostolių bei nepasitenkinimo masto ši protesto akcija yra vadinama „pačia žiauriausia nuo pat Pinočeto diktatūros pabaigos laikų“.
Libanas: dešimtys tūkstančių reikalauja valdžios pasitraukimo
Libano sostinėje Beirute praėjusią savaitę prasidėjo masiniai protestai prieš valdžios sprendimą didinti mokesčius ir korupciją, rašoma DW.
Dešimtys tūkstančių išėjo į gatves reikalaudami valdžios atsistatydinimo. Dėl kilusių protestų iš koalicijos pasitraukė viena iš valdančiųjų partijų „Libano jėgos“, kuri pripažino, kad dabartinė valdžia nesugeba imtis reikiamų veiksmų, kad sukontroliuotų situaciją.
Protesto akcijos dalyviai šią naujieną pasitiko džiaugsmingai. Tripolyje, antrame pagal dydį šalies mieste, į orą buvo leidžiami fejerverkai, žmonės reikalavo ir kitų partijų pasitraukimo, bei pirmalaikių rinkimų.
Įvairiuose Libano miestuose protestuojama prieš korupciją valdžioje, didinamus mokesčius, siūloma skelbti revoliuciją ir nuversti netinkamus vadovus. Policija suėmė kelias dešimtis protesto akcijų dalyvių.
Protesto akcijos kilo spalio 17-ąją po valdžios sprendimo įvesti mokesčius už „WhatsApp“ ir kitų socialinių tinklų pokalbių programų skambučius. Valdžiai teko skubiai atšaukti savo sprendimą, tačiau protestai tęsiasi ir toliau.
Protestai Honkonge: Kinijos baimė
Vieni iš aršiausių protestų jau beveik 5 mėnesius vyksta Honkonge. Birželio 9-ąją vienoje iš akcijų dalyvavo net milijonas gyventojų (viso šalyje gyvena 7,5 mln.). Tai tapo didžiausia kada nors regione vykusia protesto akcija per visą istoriją. Vėlesnės protestų akcijos tapo dar gausesnės – jose dalyvavo ir iki 2 mln. žmonių.
Viso protesto akcijų metu žuvo mažiausiai 10 žmonių, tūkstančiai buvo sužeista ir suimta. Paskutinių protestų metu policija, be tradicinių riaušių suvaldymo priemonių, panaudojo šaunamuosius ginklus, praneša BBC.
Protestai šalyje prasidėjo baiminantis, kad Kinija bando suvaržyti demokratines „viena šalis, dvi sistemos“ principu veikiančių santykių teises. Praėjusio šimtmečio pabaigoje miestas-valstybė Honkongas, po šimtmečio priklausymo Anglijai, perėjo į Kinijos jurisdikciją. Šių metų protesto akcijos prasidėjo po to, kai Honkongo valdžia pradėjo įstatymų, numatančių įtariamųjų nusikaltimais išdavimą Kinijai, pokyčių svarstymus. Vieno iš tankiausiai gyvenamų regionų pasaulyje piliečiai įtarė, kad tokiu būdu Kinija gali bandyti susidoroti su vietos opozicijos atstovais.
Nepaisant to, kad vietos valdžia formaliai nusileido reikalavimams, – atidėjo kontroversiško įstatymo priėmimą, – protesto akcijos tęsiasi toliau. Šiuo metu yra reikalauja dar ir peržiūrėti galiojančią demokratinių protestų tvarką, paleisti suimtus protesto akcijų dalyvius. Honkongiečiai baiminasi, kad Kinijos valdžia nori suvaržyti jų demokratinę politinę santvarką.
Katalonija: protestus išprovokavo teismų sprendimas
Jau beveik savaitę besitęsiantys protestai Katalonijoje savaitgalį peraugo į masines riaušes, smurto ir susidūrimus su policija Barselonoje. Į gatves įvairiuose regiono miestuose išėjo šimtai tūkstančių žmonių.
Kataloniečiai protestuoja prieš Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą daugeliui metų įkalinti Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius.
Protesto akcijos metu buvo visiškai paralyžiuotas šio regiono gyvenimas. Susidūrimų su policija metu buvo sužeista beveik 300 pareigūnų ir apie 600 akcijos dalyvių. 300 protestuotojų buvo suimta.
Honkonge ir Katalonijoje vykstančios protesto akcijos yra tęstinė, jau daugelį metų besivystančio pilietinio nepasitenkinimo centrinės valdžios sprendimais, išraiška. Tačiau daugelis kitų neseniai įsiplieskusių ar šiuo metu nutilusių akcijų (pavyzdžiui, Prancūziją sudrebinusi „geltonųjų liemenių“, Irano ir Argentinos protesto akcijos) rodo visame pasaulyje augantį socialinės nelygybės iššauktą nepasitenkinimą.
