Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.
Iki koronaviruso pandemijos ir paskelbtų griežtų apribojimų, šiemet Lietuvai buvo prognozuojamas stabilūs ūkio augimas. Tačiau vos per kelias savaites viskas apsivertė ir dabar, įvairių institucijų vertinimais, ekonomika gali susitraukti nuo 1,2 iki 3,2 proc.
Koronaviruso poveikis Lietuvos ekonomikai
Koronaviruso pandemijos poveikis Lietuvai pasireiškia tiek per poveikį paklausai, tiek per poveikį pasiūlai.
V. Vasiliauskas teigia, kad paklausos pokyčiai pasireiškia mažėjančia eksportuojamų prekių paklausa, krenta vidaus vartojimas dėl uždarytų paslaugų ir pirmo būtinumo prekybos įmonių. Dėl kritusios paklausos mažinama ir gamyba.
Pasiūlos pokyčiai matomi iš to, kad dėl tarpinių produktų, darbo priemonių pasiūlos trūkumo gali būti stabdoma įmonių veiklą.
„Tiek paklausa mūsų prekėms ir paslaugoms mažėja, tiek ir pasiūlos srityje trūkinėjant gamybos grandinėms, daroma neigiama įtaka. Galimi tiekimo trikdžiai per įvairias vilkikų eiles, ypač matome paveiktus sektorius dėl karantino turizmas, viešbučiai. Eilė dedamųjų mūsų ekonomikos akivaizdžiai daro įtaką galimai ekonominei situacijai šiais metais“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc. Centrinis bankas ketvirtadienį atnaujino ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.
„U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc. Tuo metu, jeigu įtaka būtų greita, kad karantinas trunka du mėnesius (...) iki gegužės maždaug vidurio (...) – susitraukimas būtų tarp 3 ir 4 maždaug proc. Ir užsitęsusio „U“ formos nuosmukio atveju (4 mėnesių karantinas – BNS) čia susitraukimas būtų maždaug 21 proc.“, – ketvirtadienį kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Centrinio banko teigimu, pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiai kaip per 2009 m. krizę.
„Kovo 16 d. pristatytas scenarijus buvo tikrai optimistinis, mes dabar apie jį nebekalbame. Priminsiu, kad tada mes kalbėjome apie galimą ekonomikos susitraukimą šiems metams 1,2 proc.“, – konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, 2020 m. nedarbas didės, o darbo užmokestis reikšmingai nesikeis. Centrinio U formos scenarijaus atveju nedarbo lygis gali didėti iki 12,5 proc., o darbo užmokestis mažėtų nuo 2 iki 3 proc.
Lietuvos bankai pasiruošę
Pasak V. Vasiliausko, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 19,9 proc., todėl net jei bankai šiemet patirtų apie 1,2 mlrd. eurų nuostolių (2009 metais – 1,1 mlrd. eurų), šį rodiklį jie toliau vykdytų.
„Bankų likvidumo problemos per visą sistemą nėra, pagridininis likvidumo šaltinis yra indėliai, tuo metu priklausomybė nuo didžiuosius bankus valdančių užsienio bankų yra stipriai sumažėjusi“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
U formos scenarijus turėtų reikšmingą įtaką bankų kapitalo rodkliui, tačiau vis dar tenkintų reikalavimus su atsarga. Pasitvirtintinus baziniam U formos scenarijui, bankai maždaug 80 proc. nuostolių patirtų iš verslo paskolų, o jų veiklos pajamos sumažėtų maždaug 36 procentais.
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvos bankai turi pakankamai kapitalo ir turėtų atlaikyti dėl koronaviruso krizės gresiantį ekonomikos nuosmukį – jis pagal bazinį scenarijų šiemet gali siekti 11,4 proc.
Teigiama, kad Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Visgi manoma, kad tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.
