„Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t.y., sumažina kainas. Tai jeigu jis taip padaro, sukuria deficitą ir atsiranda šešėlinė rinka“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Ji prognozuoja, kad prekės „rinkos kainomis atsiras turguose, portaluose, nebus norinčių reguliuojamų kainų prekes gaminti, parduoti“.
R. Vainienės teigimu, pardavimų kiekius gali riboti pats prekybininkas, ir tai jau vyksta.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė sakė pritarianti pastangoms kovoti su perpardavinėtojais, tačiau abejojo, ar vaistinių sektorių toks sprendimas palies, nes šiame sektoriuje kainos jau yra reguliuojamos.
„Mūsų sektoriuje ir taip sureguliuotos visos kainos, reguliuoja ministerija. Nėra apribojimų tik maisto papildams, kosmetikai, tačiau gerai, kad valstybės imasi tvarkyti perpardavinėjimo sektorių, kai internetinėse parduotuvėse prekiaujama nepaprastai aukštomis kainomis. Tai puota maro metu ir elgtis taip yra amoralu“, – BNS sakė D. Mikutienė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai ji galėtų reguliuoti kainas.
Anot Vyriausybės atstovų, šis įrankis galėtų būti panaudotas pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.
Įstatymo pataisas kitą savaitę turėtų svarstyti Seimas, o jos įsigaliotų pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.
Pagal siūlomą tvarką, prekių ir paslaugų kainas stebėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Sprendimą dėl kainų reguliavimo priimtų Vyriausybė operacijų vadovo teikimu, prieš tai gavus Konkurencijos tarybos nuomonę.
Vyriausybei nusprendus, kad ekstremalios situacijos metu ji galės reguliuoti kainas, Konkurencijos taryba sako, kad dėl to gali trūkti būtiniausių prekių, o ilguoju laikotarpiu ir pakenkti ekonomikai.
„Mūsų vertinimu, kainų reguliavimas gali sukelti dar rimtesnių problemų nei tos, kurias juo būtų bandoma spręsti, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti visos valstybės ekonomikos funkcionavimui“, – pranešime sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tarybos teigiu, sureguliavus kainas, daugelis gamintojų gali nebenorėti parduoti produkcijos Lietuvoje, nes užsienio rinkose pardavimo kainos galėtų būti palankesnės.
Taip pat sumažėtų paskatos importuotojams vežti prekes į Lietuvą, o daliai gamintojų, ypač smulkesnių, gali tekti nutraukti gamybą, nes kaina galėtų nepadengti patiriamų sąnaudų.
